Ilinojus - svarbiausias lietuvių telkinys už Lietuvos ribų. Ši lietuvių bendruomenė turi ilgą istoriją. Lietuviai pradėjo keltis į Čikagą XIX a. pabaigoje, kartu su lenkais, vokiečiais, airiais dirbo milžiniškose skerdyklose. Iki Pirmojo pasaulinio karo Čikagoje buvo daugiau lietuvių nei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste (1900 m. - 14 000, 1924 m. - jau 80 000).
Čikagos skerdyklos Back of the Yards rajone tuomet padarė tikrą gyvulininkystės revoliuciją: pirmąsyk pasaulio istorijoje paskersti gyvūnai būdavo vežami geležinkeliais, laivais į prekybos vietas už tūkstančių kilometrų: Niujorką, Vašingtoną, Bostoną ir kitur. Iki tol įsigyti jautienos reiškė nueiti pas vietinį jaučių veisėją ir nusipirkti skerdienos. Nuo tada viskas yra kaip dabar. Darbas skerdyklose pašaliniams atrodė žiauriai, apie jį žurnalistas Aptonas Sinkleras parašė tikrais faktais pagrįstą garsią knygą „Džiunglės“ („Jungle“, 1906 m.). Pagrindiniai jos herojai - lietuvių imigrantų šeima - pasirinkti neatsitiktinai: lietuvių darbininkų skaičių skerdyklose viršijo tik lenkai. XX a. antroje pusėje garsiosios Čikagos skerdyklos nugriautos.
Dalis lietuvių užsidirbę grįžo į tėvynę, kitiems tėvyne tapo JAV. Bet Lietuvos jie niekad nepamiršo: statė itin puošnias bažnyčias, kuriose laikytos vien lietuviškos mišios, jos buvo lietuvių bendruomenės centrai (~1930 m. Čikagoje būta 14 lietuviškų bažnyčių - daugiau, nei bet kuriame pasaulio mieste iki pat ~1993 m., kuomet tikintiesiems grąžintos Vilniaus parapijos). Kiekviena bažnyčia savo laiku buvo lietuviško rajonėlio centras, o pagrindinė lietuvių zona vis stūmėsi: iš Back of the Yards ir Bridžporto prieškariu/tarpukariu į Marquette parką ~1950 m., kai Čikagą užplūdo kitokie lietuviai: inteligentiški pabėgėliai nuo sovietų. Marquette parkas buvo didžiausias kada nors buvęs lietuvių rajonas už Lietuvos ribų; jį perėmus juodaodžiams lietuvių rajono Čikagoje nebeliko, bet bendruomenės centras yra Lemonto priemiestyje.
Back of the Yards
Tarp prieškario lietuviškų bažnyčių nuostabiausia ir didžiausia - neobarokinė 1913 m. Šv. Kryžiaus bažnyčia Back of the Yards rajone (netoli žymiųjų skerdyklų vietos), įtraukta ir į kelionių vadovus po miestą. Prie jos įėjimo iki šiol išlikęs užrašas „Lietuvių Rymo katalikų bažnyčia“ (tais prieškario laikais Roma dar tebevadinta Rymu), lietuviškos pamaldos nuo maždaug 2002 m. čia nebevyksta, lietuviška parapija panaikinta dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje, bažnyčia atiduota imigrantų iš Lotynų Amerikos dominuojamai parapijai. Rajone irgi vyrauja ispanakalbiai. Bažnyčia gana apleista (mišios čionai vyksta tik sekmadieniais), tačiau vis tiek puošni. Jos skliautai puošti scenomis iš Lietuvos ir Amerikos istorijos.
Bridžportas (Bridgeport)
Bridžporto (Bridgeport) rajone iki šiol yra Lituanica Avenue vadinama gatvė. Čia gyveno, savajam skrydžiui ruošėsi ir S. Darius bei S. Girėnas, iki šiol esantys itin svarbūs Amerikos lietuviams.
Bridžporte seniau akį džiugino aukšta Šv. Jurgio neogotikinė šventovė. Ji buvo seniausia lietuviška Čikagos parapija (1909 m.). Tačiau 1990 m. ji vyskupo sprendimu nugriauta ir dabar pakeista nauju namu, prieš tai parapijiečiams padovanojus skulptūras ir baldus vienai parapijai ką tik nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Ją primena tik kryžius, kažkodėl išlikęs Open Street Map internetiniame žemėlapyje.
Triaukštis mokyklos pastatas - kurį 1916 m. Amerikos lietuvių almanachas skelbė gražiausia lietuviška mokykla Amerikoje, turėjusia 450 mokinių, 1 500 vietų salę - tebestovi, bet tai dabar - Filipo Armoro mokykla, su lietuvybe nieko bendro neturinti. Tik užrašas „MOKYKLA ŠV. JURGIO K.“ nepanaikintas.
Nebeliko Bridžporte ir 1914 m. įsteigto lietuviško teatro „Milda“, kurio salės dydis (1 000 vietų) nebūtų padaręs gėdos ne tik imigrantų bendruomenėms. Dar didesnę salę turėjo 1929 m. teatras „Ramova“. Šio iškaba dar kabo, bet pastatas apleistas - visgi tūkstančiai čikagiečių norėtų išgelbėti šį seną teatrą. Nors pavadinimas lietuviškas, interjeras čia ispaniško stiliaus.
Pilzenas (Pilsen)
Tarpukariu Čikagoje buvo 11 lietuviškų katalikų bažnyčių, kiekviena savo lietuvių rajonėlio centre, su lietuviška mokykla, parduotuvėlėmis, restoranėliais aplink. Vienas iš Čikagos rajonų anais laikais turėjo net dvi lietuvių bažnyčias. Tai - Pilzenas (Pilsen), taip pat esantis ir vieninteliu istoriniu lietuvių rajonu, į kurį iš miesto centro galima nueiti pėsčiomis.
Įspūdingesnė čia - neoromantinė Dievo išminties bažnyčia (717 W. 18th Street), statyta 1927 m.; nuo ~1960 m. čia vyrauja ispanakalbiai. Bažnyčia įsteigė čia persikėlę gretimos Bridžporto Šv. Jurgio parapijos lietuviai.
Dauguma Čikagos lietuvių bažnyčių uždarytos 1985-1990 m. Tuomet neliko ir kuklesnės Pilzeno Aušros Vartų Marijos bažnyčios, kuri veikė gyvenamąjį namą primenančiame dviaukščiame pastate (pirmajame aukšte - maldų salė, antrajame - parapijos mokykla). Ji prijungta prie Šv. Pauliaus parapijos, tačiau iki 2013 m. uždarymo jos pavadinimas dar buvo išlikęs mokyklos pavadinime. Čikagos laikraščiai rašė, kad jos varpai po uždarymo dingo, bet metalo laužo darbuotojas, pastebėjęs ant išlydymui priduoto varpo lietuvišką užrašą, pranešė apie tai vyskupijai, kuri vieną varpą vėl įsigijo ir nuo 2013 m., po 15 m. pertraukos, šis vėl skamba naujoje Tinley Park bažnyčioje; ant jo parašyta „Varpe, varpeli, liūdnai skambėdamas priminki stebuklingą Aušros Vartų Madoną Lietuvoje, kur priešai mus persekioja. Guosk mūsų priespaudą kenčiančius tautiečius. Šauk mus maldai, į Bažnyčią, jos vardu, kad jaustumėmės Dievo avinėliais. Šauk tris kart į dieną, nepailsdamas vesk mirusiuosius savo garsu. Nuo šitos dienos kalbėk gyviesiems ir vesk į kapines mirusiuosius“.
Marquette (Market) parkas
1908 m. JAV apribojo imigraciją ir lietuvių emigrantų srautai pasuko į Pietų Ameriką. Bet 1944 m. antroji sovietinė Lietuvos okupacija reiškė lietuvių tautai naują tragediją. Į Ameriką pasitraukė iki 100 000 žmonių - daugiausiai elitas. Tai - vadinamieji dipukai (nuo angl. DP - displaced person), arba antroji imigrantų į JAV banga. Ji atgaivino JAV lietuvių bendruomenes, jų tarpe ir Čikagos.
Pokariu senieji lietuvių kvartalai dar išliko, bet stipriausias lietuvių rajonas susikūrė dar piečiau - į rytus nuo Marquette parko. Apie 1960 m. iš 45 000 jo gyventojų (tiek, kiek visoje Marijampolėje) net 30 000 buvo lietuviai, daugiausiai inteligentiški ir turtingi pokario pabėgėliai. Čia iki šiol driekiasi Lithuanian Plaza vardu 1970 m. pavadinta gatvė. Šioje gatvėje - nuosaiki, bet senovinių bruožų tebeturinti didelė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Ji statyta apie 1957 m. ir leidžia įsivaizduoti, kaip būtų atrodžiusios to meto bažnyčios, jei jas sovietų valdžia būtų leidusi statyti Lietuvoje. Visur jaučiasi ilgesys prarastai tėvynei: plazda trispalvė, bažnyčios šonuose - tautinės mozaikos, pvz., „Mindaugo karūnavimas“, fasade Marijos su kūdikiu horeljefai, kiekvienas skirtas skirtingai šventai vietai Lietuvoje (Šiluvai, Žemaičių Kalvarijai...), viduje - panašūs vitražai. Bažnyčią projektavo Jonas Mulokas, interjerą - V. K. Jonynas; kartu šie Amerikos lietuviai vėliau pastatė ir daugiau pokario bažnyčių, sukurdami savotišką Amerikos lietuvių stilių, derinusį liaudies architektūros formas, gotikos ir baroko detales, modernias medžiagas bei Lietuvos istorijos ir geografijos įkvėptus vaizdinius. Bažnyčioje 2014 m. lietuviškos mišios tebelaikomos.
Tačiau pats Lithuanian Plaza rajonas dabar gyvenamas juodaodžių, kurie čia ėmė keltis apie 1970 m. ir lietuviai ilgainiui pasitraukė. Dalis namų apleista, bet Lithuanian Plaza gatvėje dar galima išvysti jau nutriušusių trispalvės ar vyčio motyvais išdažytų sienų. Uždaryti ir paskutiniai lietuviški restoranai, dar veikę 2005 m. Štai buvo toks „Antano kampas“, kuris dabar nuomojamas. Vos kelių metų senumo planuose tebepažymėtas ir „Gintaras Club“. Bet klestėjimo dešimtmečiais lietuviškos įstaigos (nuo parduotuvių iki kredito unijų) čia būdavo skaičiuojamos dešimtimis - daugumos jau nė pėdsako neliko.
Šiame rajone dar yra didžiulis Šv. Kazimiero seserų moterų vienuolynas, palaikantis ypatingus ryšius su Lietuva, ir gatvė, kuriai suteiktas vienuolyno įkūrėjos Marijos Kaupas, gimusios 1880 m. Ramygaloje, vardas. Ir milžiniški vienuolių kazimieriečių projektai: parapijos mokykla, Šv. Kryžiaus ligoninė. Tokių senų masyvių pastatų sunkiai rasi Lietuvos miestuose, išskyrus Vilnių ar Kauną.
Marquette parko šiaurės rytiniame kampe stovi art deco stiliaus paminklas S.Dariui ir S.Girėnui, statytas 1935 m. Į jo atidengimą tais metais susirinko 60 tūkstančių žmonių. Skrydžio metinės tebešvenčiamos, tik dabar susirenka tik koks 100 lietuvių.
Šiauriau Marquette parko yra senutėlė plytinė buvusi Lietuvių liuteronų bažnyčia. Dabar pastatas priklauso daugiausiai juodaodžių Širdžių Bažnyčios parapijai.
Į vakarus nuo Marquette parko stūkso Balzeko lietuvių kultūros muziejus (įsteigtas 1966 m. ir didžiausias toks už Lietuvos ribų, Pietų Pulaskio kelias 6500).
Šv. Jurgio bažnyčia Bridžporte (nugriauta; kairėje), parapijos mokykla (viršuje dešinėje) ir parapijos namai (apačioje karėje)[/caption]
Augustino Žemaičio nuotr.
