Paklaustas, kaip panaudotų savo laiką, jeigu turėtų per valandą išspręsti problemą, Einšteinas atsakė, jog 55 minutes praleistų apibūdindamas problemą ir 5 minutes ją spręsdamas.
Turbūt jums teko naudoti išradimą, vadinamą „kavos rankove“. Šis izoliatorius padeda išlaikyti puodelį karštos kavos. Jį išrado Jay‘us Sorensenas. „Kavos rankovės“ idėja jam šovė, kai jis vežė savo dukrą į mokyklą ir nesugebėjęs išlaikyti įkaitusio kavos puodelio, paleido jį iš rankų ir apsiliejo kelius.
Visi žino, jog novatoriškos idėjos privalo būti originalios, naujos bei gimusios iš giedro dangaus. Deja, šis įsitikinimas yra didžiausia kliūtis kūrybingumui. Jay‘us Sorensenas „kavos rankovę“ išrado ne todėl, kad norėjo pasirodyti novatoriškas. Jam reikėjo išspręsti problemą.
Problemų yra visur. Dauguma geriausių išradimų gimė dėl kasdienių problemų, su kuriomis susidūrė žmonės.
Lyja, tačiau nenorite dėvėti didelių, negražių ir nepatogių botų? Štai „Dry Steppers“. Norite su savimi į darbą pasiimti vandens, tačiau normalūs vandens buteliai netelpa į jūsų rankinę? Kažkam šovė idėja sukurti popieriaus lapo formos butelį.
Perversmas kyla, kai pastebite problemą ir pradedate ieškoti jos sprendinio. Problemos verčia mus galvoti apie tai, ką galima pataisyti, patobulinti. Problemų stebėjimas yra geriausia išradingumo pradžia.
Skirtingos problemos. Problemos gali būti visokios. Kai kurias išspręsti yra daug lengviau, negu kitas. Jeigu išsiaiškinsite, kokią problemą bandote išspręsti, paaiškės ir tai, kaip lengva ar sunku bus ją išspręsti.
Problemos, kurios jau turi gerus sprendinius
Kai kurios problemos jau turi gerus sprendinius. Pavyzdžiui, karštame ir drėgname klimate žmonės naudoja vėduokles bei oro kondicionierius. Prireiktų labai daug pastangų atrasti geresnę alternatyvą. Naujam sprendiniui nėra jokios paklausos.
Ilgalaikės, sprendinių neturinčios problemos. Tokias problemas labai dažnai sunku išspręsti dėl jų masto ar sudėtingumo. Pavyzdžiui, skurdas yra didelė problema ir visi tai žino, tačiau niekam dar nepavyko šios problemos išspręsti, nes tai padaryti yra labai sudėtinga.
Laimei, sprendžiant tokias problemas dažniausiai nėra jokių apribojimų, todėl galite lengvai išbandyti kūrybingas idėjas. Galbūt ir neturėsite išteklių pritaikyti savo sprendimą, tačiau neleiskite, kad tai jus sustabdytų. Galvokite apie sprendinį ir atėjus laikui jį išbandykite.
Prastus sprendinius turinčios problemos. Yra ir lengvų novatoriškumo atvejų. Tarp jų yra problemos, kurios jau turi sprendinius, tačiau tie sprendiniai nėra tobuli. Galite pasinaudoti tuo, kas jau atrasta bei naudojama ir tai patobulinti. Pavyzdžiui, išmanieji telefonai yra daug tobulesnė mobilaus telefono versija – sena technologija su daug daugiau galimybių.
Imkitės jūsų sugebėjimus atitinkančios problemos
Pasaulyje yra labai daug problemų. Imkitės tų, kurios atitinka jūsų ekspertizę ir sugebėjimus. Taip pat, kai sumažinsite problemų spektro apimtį, jūsų dėmesio nevogs problemos, kurių išspręsti nesugebėsite.
Bandydami išspręsti problemą, išnagrinėkite ją nuo pat pagrindų. Ar problema kyla nuolatos? Kodėl ji kyla? Ar tai gali kilti dėl aplinkinių veiksnių? Suprasdami problemą galėsite atrasti daugiau geresnių jos sprendimo variantų.
Supratę problemą, pradėkite ieškoti galimų sprendinių. Išsiaiškinkite ar jau egzistuoja kiti jos sprendimo variantai. Galbūt jie yra netobuli arba išsprendžia tik dalį problemos veiksnių. Apgalvokite, kaip galėtumėte pagerinti jau egzistuojantį sprendimą. Jeigu galima jį pagerinti, tai padaryti bus lengviau, negu atrasti ir sukurti kažką visiškai naujo.
Jeigu egzistuojančių sprendinių nėra, pradėkite galvokite apie naujus sprendinius. Šiuo atveju problemą išspręsti iškart gali būti sudėtinga. Bandykite padalinti problemą į dalis ir spręskite ją po truputį. Tai padės jums atrasti tinkamą sprendimą.
Nustokite laukti naujų idėjų – ieškokite problemų
Neieškokite ir nelaukite naujos idėjos. Ieškokite geros problemos. Stebėkite rūpesčius ir sunkumus su kuriais susiduriate kasdien. Būtent išsprendę šias problemas galėsite padėti visam pasauliui.
