Minint 25-ąsias Sausio 13-osios įvykių metines, šeštadienį surengtame tradiciniame tarptautiniame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ dalyvavo ir Laisvės gynėjų atminimą pagerbė bėgikai įvairiose pasaulio šalyse.
Vilniuje 9 kilometrų bėgimo trasa prasidėjo nuo Antakalnio kapinių, kuriose palaidotos Sausio 13-osios aukos, ir baigėsi prie Televizijos bokšto. Lietuvos diplomatai kartu su bėgimo dalyviais iš Lietuvos ir užsienio šalių padėjo gėlių ant žuvusiųjų kapų. Lietuvos sostinėje vykusiame bėgime dalyvavo gausus būrys Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų. Prie ministerijos bėgikų klubo komandos prisijungė ir Vilniuje reziduojantys užsienio valstybių diplomatai. Daugiausia bėgikų atstovavo Japonijos ambasadą, bėgime taip pat dalyvavo atstovai iš JAV, Lenkijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Švedijos, Rusijos ir daugelio kitų pasaulio šalių.
Čikagoje 9 km bėgimu/ėjimu Mičigano ežero pakrante pagerbtos kruvinosios 1991 m. Sausio 13-osios aukos. Labai šaltą, žvarbią ir vėjuotą dieną, toli nuo Tėvynės, tačiau gausiai pagarbos bėgime dalyvavo nepabūgę žiemiško šalčio ir žvarbaus vėjo LŠSI šauliai, Čikagos lietuvių bėgimo klubo nariai, LR Čikagoje konsulas M. Gudynas ir konsulato darbuotojai, Čikagos Skautų Vietininkijos skautai. Taip pat akcijoje dalyvavo kitų tautybių: ukrainiečių, meksikiečių ir amerikiečių dalyviai.
Sausio 10 d. Vašingtone taip pat vyko bėgimas/ėjimas Laisvės gynėjams pagerbti. Lietuvos ambasados JAV darbuotojai ir JAV Lietuvių bendruomenės nariai, nubėgę ar nuėję nuo JAV Kapitolijaus iki Baltųjų Rūmų ir atgal, ant Kapitolijaus laiptų sugiedojo Lietuvos himną ir išsklaidė prognozuotą lietų. Visą 8 km atstumą prabėgo ir jauniausias dalyvis Vidas.
Šeštadienį daugiau nei šimtas penkiasdešimt Belgijos lietuvių ir Lietuvos draugų iš užsienio valstybių taip pat dalyvavo jau trečią kartą Briuselyje organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“. Taip bėgikai, kurių tarpe šįmet buvo rekordiškai didelis skaičius ES ir NATO institucijų atstovų, simboliškai prisijungė prie tuo pačiu metu Vilniuje vykusio pagarbos bėgimo.
Berlyno lietuviai bėgdami „Gyvybės ir mirties keliu“ taip pat pagerbė Lietuvos laisvės gynėjus. Bėgikai nubėgo 9 km nuo obelisko Kovo 11-ajai Šarlotenburgo parke iki Brandenburgo vartų ir netoliese įsikūrusios Lietuvos ambasados.
Sausio 9 d. Madride pirmą kartą surengtame laisvės gynėjams skirtame bėgime dalyvavę lietuviai, ispanai ir Estijos ambasados komanda įveikė devynis kilometrus, atitinkančius šio bėgimo Vilniuje distanciją.
Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimai šiemet taip pat organizuojami Dubline, Londone, Niujorke, Stokholme, Paryžiuje, San Paule ir kituose miestuose.
Kiekvienais metais sausio mėnesį vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ pirmą kartą surengtas 1992 metais, minint pirmąsias Sausio 13-osios metines. Bėgimą Vilniuje organizuoja ir vykdo Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene.
Gindami Lietuvos laisvę 1991 m. savo gyvybes paaukojo:
Loreta Asanavičiūtė (1967 04 22 – 1991 01 13)
Virginijus Druskis (1969 02 01 – 1991 01 13)
Darius Gerbutavičius (1973 07 14 – 1991 01 13)
Rolandas Jankauskas (1969 01 02 – 1991 01 13)
Rimantas Juknevičius (1966 08 09 – 1991 01 13)
Alvydas Kanapinskas (1952 07 26 – 1991 01 13)
Algimantas Petras Kavoliukas (1939 01 08 – 1991 01 13)
Vidas Maciulevičius (1966 08 27 – 1991 01 13)
Titas Masiulis (1962 02 06 – 1991 01 13)
Alvydas Matulka (1955 05 30 – 1991 01 13)
Apolinaras Juozas Povilaitis (1937 02 03 – 1991 01 13)
Ignas Šimulionis (1973 12 17 – 1991 01 13)
Vytautas Vaitkus (1943 09 22 – 1991 01 13)
Vytautas Koncevičius (1941 05 24 – 1991 02 18)
Stasys Mačiulskas (1952 07 05 – 1991 04 14)
#Sausio13
