Prieš 780 metų Saulės mūšio išvakarėse ant kalvų ir piliakalnių suliepsnojusi ugnis kvietė vienytis baltų tautas. Žemaičiai ir žiemgaliai įveikė kalavijuočių ordiną, kuris tuo metu jau buvo nusiaubęs didelę Lietuvos teritoriją. Saulės mūšis tapo svarbia mūsų valstybės istorijos dalimi, o lemtingojo rugsėjo 22-osios dienos vakaro laužų ugnis – baltų vienybės simboliu.
2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena. 2005 m. per rudens Lygę ant Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių (Žemaitijoje) įvyko pirmoji šventinė baltų vienybės ugnies sąšauka. Šios dienos minėjimas tęsiamas kasmet, tik dalyvių vis daugėja: 2015 m. vienybės ugnis liepsnojo daugiau nei ant 180 piliakalnių ir kalvų ar baltų gentims svarbiose istorinėse vietose Lietuvoje, Latvijoje, Gudijoje, Rusijoje, Lenkijoje. Sąšaukoje nebe pirmus metus dalyvauja ir Naisių (Šiaulių r.) bendruomenė. Pirmaisiais metais ugnis liepsnojo ant Alkos kalno, Ugnies aikštėje. 2015 m. dar vienas laužas buvo įžiebtas naujai supiltoje Baltų arenoje – aukščiausioje šio krašto kalvoje. Dabar jau tradiciškai rugsėjo 22 d. Naisiuose vienu metu liepsnoja trys vienybę simbolizuojantys laužai.
Jubiliejinis 780-asis Saulės mūšio minėjimas šiais metais prasidėjo Naisių vasaros ir bendruomenės kultūros rūmuose, kur buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“.
Jubiliejinis 780-asis Saulės mūšio minėjimas šiais metais prasidėjo Naisių vasaros ir bendruomenės kultūros rūmuose, kur buvo demonstruojamas dokumentinis filmas „Didžioji Lietuva. Lietuvių kalbos istorija“. Po filmo peržiūros susirinkusieji patraukė į Ugnies aikštę, kurioje pasitiko jau liepsnojantis laužas. Sąšaukos vedėjas Dovydas Petkus visus pakvietė mažomis žvakių ugnelėmis šviečiančiu taku pakilti į Alkos kalną ir iš tolo pasigėrėti į Baltų arenos viršūnę fakelais nešama ugnimi bei ten suliepsnojusiu dar vienu vakaro laužu. Ugnies eisenoje į Baltų areną dalyvavo Naisių mokyklos mokiniai – karta, kurios rankose tradicijų saugojimas ir puoselėjimas. Susirinkusius prie Alkos kalno aukuro sveikino Šiaulių universiteto mokslininkai: prof. dr. Arūnas Gumuliauskas bei Baltų centro vadovė doc. dr. Regina Kvašytė. Istorikas prof. A. Gumuliauskas priminė baltų tautų istoriją, didesnį dėmesį skirdamas Saulės mūšiui, akcentuodamas jo svarbą lietuvių tautai bei Šiaulių kraštui. Doc. R. Kvašytė kalbėjo apie lietuvių ir latvių vienybę, priminė 2000-ųjų metų faktus bei asmenis, kurie iniciavo Baltų vienybės dienos paskelbimą. Latviškai visus pasveikino Latvijos universiteto akademinės bibliotekos skaitmeninimo projektų vadovas Valdis Mazulis. Išsaugotas senąsias baltų genčių dainas atliko sąšaukoje viešėjęs Šiaulių universiteto folkloro ansamblis „Vaiguva“ (vad. D. Martinaitienė). Vakaro tamsoje skambėjo prūsų, latvių bei tarmiškos lietuvių dainos.
Sutartu laiku į dangų pakilo fejerverkai – šviesos ženklas, reiškiantis vienybę – esame čia, norime būti matomi, norime matyti ant artimiausių kalvų į baltų vienybės sąšauką susirinkusius tautiečius.
Alina Šalavėjienė,
Vytauto Šalavėjaus nuotr.
