Baltarusija ir Rusija naikina lituanistinio švietimo židinius savo šalyse. Baltarusijoje Rugsėjo 1-ąją nebeskambėjo lietuvių kalba dviejose čia dar pernai veikusiose mokyklose, čia uždraustos lietuvių kalbos pamokos. Rusijoje nutraukiama įvairių lituanistinių būrelių veikla, o lituanistai bijodami susidorojimo atsisako mokyti lietuvių kalbos.
Apie lietuviškas mokyklas Baltarusijoje reikia kalbėti jau būtuoju laiku. Ten buvo dvi formalios lituanistinio švietimo mokyklos – Rimdžiūnuose ir Pelesoje, kuriose vaikai mokėsi kaip ir bet kurioje bendrojo ugdymo mokykloje, tai yra, visus dalykus nuo pirmos iki paskutinės klasės. Tačiau šiemet nė viena mokykla Rugsėjo 1-ąją nebeatsidarė.
Viena iš Baltarusijoje veikusių lituanistinių mokyklų – Rimdžiūnų mokykla – buvo prijungta prie baltarusiškos mokyklos, veikiančios tame pačiame pastate.
„Buvo griežtai uždraustos bet kokios lietuvių kalbos pamokos. Suteikta galimybė vesti tik du būrelius lietuvių kalba po dvi valandas“, – per Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdį sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė.
Rimdžiūnų lietuviškoje mokykloje dirbo 15 mokytojų, su jais Lietuva buvo sudariusi lituanistinio švietimo sutartis. Visus šiuos pedagogus Baltarusijos pusė atleido.
„Pelesos mokykla buvo įsteigta Lietuvos ir buvo visiškai išlaikoma Lietuvos. Iki pat rugsėjo buvo dedamos pastangos, kartu su kolegomis iš Užsienio reikalų ministerijos, kad būtų išlaikyta mokykla. Deja, paskutinėmis rugpjūčio dienomis Baltarusija uždraudė bet kokia veiklą šioje mokykloje“, – padėtį apibūdino V. Rinkevičienė.
Baltarusijoje veikia ir kelios neformaliojo švietimo lietuviškos mokyklos. Kaip aiškino ŠMSM atstovė, šioje srityje padėtis kiek geresnė. Pavyko išlaikyti šešias iš septynių mokyklų. Viena, kuri veikė prie Rimdžiūnų formaliojo
švietimo mokyklos, buvo uždaryta. Iš devynių mokytojų septyni toliau tęs neformalias lituanistinio švietimo pamokas Baltarusijoje.
„Viliamės, kad neformalaus švietimo veiklą Baltarusijoje pavyks išsaugoti“, – sakė ŠMSM atstovė.
Liūdna padėtis ir Karaliaučiuje. Iš trylikos praėjusiais metais veikusių lituanistinio šveitimo mokyklų – įvairių fakultatyvų, lietuvių kalbos pamokų, muzikos būrelių – šiemet veiklą tęsia šešios. Iš vienuolikos mokytojų toliau dirba aštuoni.
Kaliningrado srityje veikė ir du lituanistikos centrai – Kanto universiteto Baltistikos centras ir Černiachovsko pedagoginėje kolegijoje. Kanto universitete centras liko, nors dar nežinia, kiek jame bus studentų, o Černiachovsko pedagoginėje kolegijoje lituanistikos centras yra uždarytas, jame pernai mokėsi 120 studentų.
„Nepalanki politinė situacija labai sunkina lituanistinio švietimo vykdymą Kaliningrado srityje“, – sakė V. Rinkevičienė.
Ji pabrėžė, kad vasarą Kaliningrado srities teismo sprendimu uždrausta Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos veikla. Ši organizacija rūpinosi lituanistiniu švietimu, rėmimu, mokyklų veikla.
„Kai kurie mokytojai, bijodami politinio teroro, atsisakė vykdyti lituanistinį švietimą“, – sakė V. Rinkevičienė.
Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Baltarusijos veiksmų prieš lietuviškas mokyklas
Antradienį Seimas balsavo dėl praėjusią savaitę pateiktos rezoliucijos, smerkiančios Baltarusijos institucijų veiksmus, sudarant kliūtis vykdyti švietimą lietuvių kalba ir uždarant lietuvišką Pelesos mokyklą. Už rezoliucijos priėmimą balsavo 100 Seimo narių, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo. Rezoliucijos projekte buvo pabrėžiama, kad iki šiol 30 metų veikusi Pelesos vidurinė mokykla yra pastatyta Lietuvos valstybės lėšomis ir pilnai jos išlaikoma.
„Užsienyje veikiančios lietuviškos mokyklos ne tik sudaro galimybę tautiečiams mokytis gimtosios kalbos, bet prisideda prie lietuvybės puoselėjimo ir tautinio tapatumo išsaugojimo“, – teigiama rezoliucijos projekte.
Dokumentą inicijavo Seimo narys konservatorius Emanuelis Zingeris. Projekto pristatyme jis sakė, kad nerimaujama dėl to, jog Baltarusijoje gyvenantys lietuvių kilmės vaikai bus mokomi pagal „russkij mir“ (rusiško pasaulio, – rus. k.), iš Putino aplinkos suformuotas imperinio švietimo gaires.
„Šimtmečiais nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų tose žemėse gyvenę lietuviai nenusipelnė tokios baisios lemties“, – apgailestavo E. Zingeris.
Rezoliucija kreipiamasi į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą, Europos Tarybą, UNESCO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją bei Europos Sąjungos institucijas, prašant kartu siekti, jog diskriminacija tautinių mažumų atžvilgiu Baltarusijoje būtų sustabdyta.
