2009-ųjų vasarą, per patį mero Daley pastangų užtikrinti Čikagai teisę organizuoti 2016 metų Olimpiadą įkarštį, „Chicago Reader“ žurnalistas Benas Joravsky paskelbė spaudoje savo trumpą pokalbį su vienu miesto tarybos nariu, pageidavusiu likti anonimu. Tuo metu tarybos nariai buvo ką tik vienbalsiai priėmę nutarimą, kuris iš esmės reiškė, kad meras Daley gauna čekį su neįrašyta suma Olimpiadai Čikagoje rengti.
Minėtasis miesto tarybos narys tuomet sakė suprantąs, kad Olimpiados organizavimas greičiausiai reikštų Čikagos bankrotą. Tačiau jis balsavo už nutarimą, nenorėdamas prieštarauti galingam merui ir pasirodyti „nepatriotišku“. „Be to, teisė organizuoti žaidynes atiteks Rio de Žaneirui“, – prognozavo jis. „O jei jūs klystate?“, – paklausė jo žurnalistas. „Tuomet mums galas“, – atsakė šis.
Pasirodo, šis miesto tarybos narys neklydo dėl dviejų dalykų. Pirmiausia, teisė organizuoti žaidynes iš tiesų atiteko Rio de Žaneirui, kuriame jau šį penktadienį vyksta atidarymo ceremonija. Antrasis dalykas, dėl kurio neklydo šis politikas – mums iš tiesų būtų buvęs galas, jei Tarptautinis olimpinis komitetas teisę organizuoti žaidynes būtų paskyręs Čikagai. Tuo metu Daley tikino, kad visa tai nekainuos daugiau nei $3,8 milijono. Kol kas, naujausiais duomenimis, žaidynėms Rio išleista $14,4 milijardų. Tik įsivaizduokite, kaip reikėtų apmokėti šią sumą iš savo nekilnojamojo turto mokesčių.
Anoniminis miesto tarybos narys nebuvo vienintelis skeptikas, nedrįsęs prieštarauti merui. Didžioji dalis tarybos narių suprato, kad olimpinės mero svajos tėra paistalai – tačiau jie vis tiek buvo pasiryžę drėbtelti ant miesto gyventojų pečių milžinišką skolos naštą. Tai suprato ir žiniasklaida, verslo ir visuomenės lyderiai, tačiau jų dauguma oficialiai šią idėją palaikė. Na, bet jau nieko čia nepadarysi – Daley norai visai Čikagai buvo šventas reikalas.
Didžioji dalis tarybos narių suprato, kad olimpinės mero svajos tėra paistalai – tačiau jie vis tiek buvo pasiryžę drėbtelti ant miesto gyventojų pečių milžinišką skolos naštą. Tai suprato ir žiniasklaida, verslo ir visuomenės lyderiai, tačiau jų dauguma oficialiai šią idėją palaikė.
Na, gal ne visai. Prasidedančių Olimpinių žaidynių proga, išdalinkime kelis simbolinius aukso medalius tiems, kurie prieš septynerius metus turėjo drąsos pasakyti karaliui, kad jis yra be drabužių.
„No Games“ buvo aktyvistų koalicija, vadovaujama Tomo Tresserio ir Bobo Quelloso, kuri reiškė griežtas abejones miesto pateikiamomis oficialiomis sąmatomis. Aktyvistai dalyvaudavo viešuose šiam klausimui skirtuose susitikimuose su visuomene, kad debatuose mestų iššūkį Daley pakalikams. Organizacija net išsiuntė savo delegaciją į Europą, kad šioji įtikintų Tarptautinį olimpinį komitetą balsuoti prieš Čikagos kandidatūrą. Organizacija atkreipė net paties Daley dėmesį. Apie tai byloja jo įsakymas policijos pareigūnams infiltruotis į šią grupę, kad būtų galima ją stebėti iš labai arti. Po to, kai apie šį šnipinėjimo atvejį 2015 metais prabilo spauda, Quellosas pateikė prašymą teismui, įsakyti policijos departamentui paviešinti „No Games“ sekimo medžiagą, remiantis Informacijos laisvės aktu. Praėjo daugiau nei metai, o jis vis dar kovoja teisme su aktui paklūsti nenorinčiais miestą atstovaujančiais advokatais. Net ir neįvykusi Olimpiada vis dar švaisto čikagiečių mokesčių lėšas.
Į pensiją išėjęs policijos pareigūnas Patas Hillas ir kiti organizacijos „Juodaodžiai prieš policijos smurtą“ nariai. Ši grupė aktyviai ir garsiai priešinosi žaidynėms, o jų pagrindinis argumentas buvo tas, kad miestas jų nenusipelnė, nes užmerkė akis prieš policijos vado Jono Burge ir jo pakalikų vykdytus juodaodžių įtariamųjų kankinimus 9-10 dešimtmečiais. Jie taip pat daug dėmesio skyrė tam faktui, kad rengiant žaidynes labiausiai nukentėtų daugiausiai juodaodžių apgyvendinti rajonai, kurie dėl naujų statybų netektų visuomeninių parkų ir kitų erdvių bei būtų apkraunami didesniais nuosavybės mokesčiais.
Čikagos policija. Kai 2009-ųjų balandžio 2 dieną mieste lankėsi Tarptautinio olimpinio komiteto atstovai, juos sutiko šimtai protestuojančių pareigūnų su šeimomis, kurie tuo metu niekaip nesusitarė su miestu dėl naujų kontraktų ir priešinosi tam, kad miestas išlaidautų žaidynėms. Tebūnie šis protestas buvo rengiamas savanaudiškais tikslais, o ne dėl visuotinės miestiečių gerovės, bet jis vis tiek turėjo savo įtakos.
Čikagai viskas baigėsi gerai, o žaidynės iškeliavo į Braziliją. Todėl dabar ramiai ir su pasimėgavimu galime mėgautis šiuo sporto renginiu.
Nuotraukoje: Tomas Tresseris iš „No Games“
