Future World

Režisavo: James Franco, Bruce Thierry Cheung. Vaidina: James Franco, Suki Waterhouse, Jeffrey Wahlberg, Margarita Levieva

„Oskarui“ už įtempto siužeto dramą „127 valandas“ nominuotas ir du „Auksinius gaublius“ už juostas „Džeimsas Dynas“ ir „Katastrofos kūrėjas“ pelnęs daugiausiai šiuo metu Holivude veiklos turintis aktorius, scenaristas, režisierius, prodiuseris ir operatorius Jamesas Franco pristato dar vieną savo paties režisuotą postapokaliptinės temos juostą, kuri iš pirmo žvilgsnio primena kultinio „Pašėlusio Makso“ stilių.

Filmai apie post-apokaliptinį ateities pasaulį dažnai žavi žiūrovus, nes šios pakankamai plačios temos juostų kūrėjai, norėdami mus nustebinti, labai išradingais būdais pateikia savas sunaikintos Žemės vizijas ir galimus žmonijos išsigelbėjimo scenarijus.

Tokie filmai nepabosta, bet visada yra ir ribos, kurių negalima peržengti. Tačiau šios juostos kūrėjai tas ribas peržengė. Kokios tos ribos? Trumpai tariant, filmas yra akivaizdus žinomų šios temos juostų plagiatas. Siužetas labai primena 2015 metais pasirodžiusį epinį „Pašėlęs Makas: Įtūžio kelias“, jau nekalbant apie detales, paimtas iš kultinio „Vandens pasaulio“, veiksmo kupino trilerio „Elijaus knyga“ ir klasikinio 1968 metų filmo „Beždžionių planeta“.

Antra – tai yra taip vadinamo „trash“ stiliaus kino projektas, kurie dažniausiai yra iš karto išleidžiami DVD formatu, o ne rodomi kine. Tačiau, kai filmo režisieriumi tampa Jamesas Franco, tai galima tokį niekam tikusį darbą prastumti ir plačiajai auditorijai. Gi vien dėl pavardės žmonės eis į kino teatrus.

Apie ką šis filmas? Ieškodamas vaistų sergančiai motinai, jaunas ir labai bailus Princas yra priverstas leistis į pavojingą ir pašėlusią kelionę į legendomis apipintą „Oazę“, kurioje, pasak mitų, yra gyvybės lopšys. Tačiau išlindęs į dykvietę vaikinas suvokia, jog jokios „Oazės“ nėra, o pasaulį valdo chaosas, bepročiai ir mirtis.

Daug pasakoti apie šį filmą neverta, nes vien jį pažiūrėti iki galo kino salėje yra tikras išbandymas. Po labai patrauklaus ir tikrai kokybiškai atrodančio įvado į filmą iš ekrano pasipila srutos, kurios užpildo kino salę taip, jog iš jos tampa neįmanoma ištrūkti. Beveik visas filmo minutes juostos kūrėjai, regis, tyčiojasi iš žiūrovų, pristatydami vis absurdiškesnes ir neskanesnes scenas, paįvairintas apgailėtinais dialogais ir medinėmis veikėjų mimikomis.

Visos juostos metu matome tik tris vietas – Princo namus, viešnamį ir narkotikų laboratoriją. Bet kad jos bent būtų įdomios ir leistų pasinerti į tą pavojingą ateities pasaulį! Deja, taip nėra. Susidaro toks įspūdis, kad filmo kūrėjai gėrė kažkur alų žiūrėdami „Pašėlusį Maksą“, paskui kaimyno garaže pamatė nenaudojamus skarmalus bei kelis purvinus motociklus ir nusprendė sukurti postapokaliptinės temos filmą.

Labai sunku rašyti apie filmą, kuris neturi visiškai nieko pozityvaus, tačiau kartais tai daryti reikia vien jau tam, kad apsaugotum nieko neįtariančius kino mėgėjus, besitikinčius puikaus fantastinio nuotykių kino. O ir šiaip verta mums visiems prisiminti, kad net ir labiausiai dievinami auksiniai Holivudo berniukai kartais labai skaudžiai prašauna pro šalį.

Juostos veikėjai yra neįdomūs, neįsimenantys, neįtikinantys ir banalūs. Smurto filme yra, veiksmo irgi yra, bet jie nesugeba užlopyti tokių milžiniškų siužetinės linijos skylių, jog būtų galima tiesiog mėgautis kvapą gniaužiančiais ir įspūdingai atrodančiais susirėmimais. Tiesa, jų nė tiek ir daug, bet jeigu filmo istorija nebūtų verta karvės blyno, tai ir minimalus veiksmas leistų smagiai praleisti laiką kino salėje.

Specialiųjų efektų filme yra tik pirmąsias dvi rodymo minutes, kai žiūrovams pristatoma priežastis, dėl ko šis pasaulis atrodo taip, kaip atrodo. Ir viskas. Visur kitur – pigios dekoracijos, neįtikinamas grimas, iš Helovino vakarėlio paskolinti herojų kostiumai ir už kelis dolerius išnuomotos filmavimo vietos, kurias, turbūt nufilmavus pagrindines scenas, sugriovė statybininkai.

O keisčiausias jausmas apima pažiūrėjus į superžvaigždiškas į juostą surinktų aktorių pavardes. Jamesas Franco, Lucy Liu, Milla Jovovich, Snoop Dogg, Method Man – visi juostoje atrodė neįtikinami, mediniai ir taip, lyg jų scenos būtų nufilmuotos vos per vieną dublį. Rumer Willis, Margarita Levieva, Jeffrey Wahlbergas ir Suki Waterhouse vaidyba irgi neblizgėjo, bet jie bent jau nėra pirmo ryškumo žvaigždės, kuriems yra keliami visai kitokie standartai. Tai tikrai kol kas blogiausias šių metų filmas, už kurį turėtų būti gėda tiek Jamesui Franco, tiek visai kūrybinei komandai.