Kovo 2-osios vakarą Nacionalinis kovos su korupcija biuras Vyriausybės fiskalinės tarnybos vadovui Romanui Nasirovui pranešė apie įtarimus padarius nusikaltimą. Šalies mokesčių tarnybos vadovas yra įtariamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir valdžia. Jei Ukrainos fiskalinės tarnybos vadovo kaltė bus įrodyta, jam gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 6 metų.
Pasak Nacionalinio kovos su korupcija biuro, 2015-2016 metais Nasirovas neteisėtai restruktūrizavo įsiskolinimus už nuomą visai eilei Ukrainos įmonių, už kurių stovi neseniai iš šalies pabėgęs Ukrainos parlamento deputatas Aleksandras Oniščenka. Ekonomikos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad Ukrainos valstybės dėl šių veiksmų patirta žala siekia apie 2 milijardus grivinų. Atrodo, ypatingas įvykis – pirmą kartą tokio aukšto rango valdininkas yra kaltinamas korupcija. Tačiau iš esmės visa tai, kas vyksta, labiau primena avantiūrinę komediją nei kovą su korupcija.
„Nasirovo byla“ pavirto tikru realybės šou. Visa šalis susidomėjusi stebi, kaip yra bandoma atrasti geriausią būdą sutvardyti įtariamąjį. Per tą laiką jau buvo visko: pranešimas apie jam keliamus įtarimus Ukrainos fiskalinės tarnybos vadovui įteiktas specializuotos, aukščiausiems valstybės valdininkams skirtos klinikos „Feofanija“ palatoje; pranešimo įteikimo išvakarėse nutekinta su juo susijusi informacija; staigaus valdininko sunegalavimo „širdimi“ diagnozė taip pat kelia abejonių, juolab, kad medikams nepavyko jos patvirtinti arba paneigti dėl „dingusių“ ligoninės dokumentų. Nasirovo advokatai jau kalba apie jo pagrobimą iš ligoninės palatos. Teismo procesas persipina su politiniais viešaisiais ryšiais. Buvo net „užminuotas“ teismo pastatas ir kilo masiniai protestai, reikalaujantys teisėjo nieko nelaukti, nedelsiant imtis bylos ir priimti nors kokį sprendimą. Taip, būtent šitaip. Aktyvūs piliečiai, vėlyvą sekmadienio vakarą susibūrę prie Solomenskio apylinkės teismo, bijojo, kad Nasirovas gali būti paleistas į laisvę vien todėl, kad dėl visų šių „netikėtumų ir atsitiktinumų“ - tokių, kaip teisėjo nusišalinimas, bombų paieškos ir panašūs dalykai – baigsis privalomo 72 valandų arešto laikas.
Priminsiu, nuo ko viskas prasidėjo. 2016 metų vasarą Ukrainos parlamentas panaikino liaudies deputato Aleksandro Oniščenkos neliečiamybę, kai kilo įtarimų, jog jis su kitais asmenimis su savo kompanijų pagalba per „pseudobiržas“ pardavinėjo dujas viešosioms įstaigoms. Tyrėjų teigimu, Oniščenkos veikla Ukrainos valstybei atnešė 1,6 milijardo grivinų nuostolį. Oniščenka tuomet skubiai pabėgo iš šalies ir netrukus išdygo Londone, kur prakalbo apie tai, kad, neva, turi kažkokius įrašus, įrodančius, kad jį asmeniškai protegavo pats prezidentas Petro Porošenka mainais už tai, kad Oniščenka Aukščiausioje Radoje balsuotų unisonu su prezidento frakcija. Dalis Oniščenko bendrininkų buvo suimti. O jis pats tuo metu aktyviai dalino interviu rusų žiniasklaidai, kuriuose pasakojo apie siaubingą Ukrainoje išvešėjusią korupciją. Tik štai tų garsiųjų įrašų su prezidento Petro Porošenkos pokalbiais paviešinimo visuomenė taip ir nesulaukė...
Nusikalstamos Oniščenkos grupuotės ir jos veiklos tyrimas bei identifikavimas tęsiasi. Kaip neseniai pareiškė Nacionalinis kovos su korupcija biuro direktorius Artiomas Sytnikas, tyrėjams buvo iškeltas uždavinys ištirti fiskalinės tarnybos veiksmus ir pateikti juridinį jų vertinimą. Paraleliai buvo tiriamas valstybinės kompanijos „Ukrgazdobyčia“ (Ukrainos dujų gavyba) atstovų, su kuriais Oniščenkos kompanijos yra sudariusios sutartis dėl tarpusavio bendradarbiavimo, dalyvavimas korupcinėje schemoje. Pasak Sytniko, Nacionalinio kovos su korupcija biuro darbas buvo surinkti pakankamai įrodymų, kad fiskalinės tarnybos darbuotojų veiksmuose būtų pastebimi nusikaltimo pagal Ukrainos Baudžiamojo kodekso 364 straipsnio 2 dalį – piktnaudžiavimas valdžia ir tarnybine padėtimi – požymiai.
Valstybinė fiskalinė tarnyba reguliariai suteikdavo Oniščenko kompanijoms mokesčių lengvatas ir nemokamus mokėjimo terminų pratęsimus. Pasak Sytniko, sprendimas restruktūrizuoti mokesčių įsiskolinimą paprastai leidžia daryti prielaidą, kad skolininkai bent jau daro kažkokias įmokas ir dalinai padengia įsiskolinimus.
„O štai šios įmonės nemokėjo nieko, tačiau nepaisant to, vis buvo priimami nauji sprendimai pratęsti mokėjimo terminus. Kai kuriais atvejais, iš šių įmonių net nebūdavo gautas joks oficialus prašymas, o sprendimai nukelti mokėjimus buvo priimami automatiškai. Yra ir kitų įrodymų, kad šie sprendimai buvo neteisėti“, – sakė Nacionalinio kovos su korupcija biuro direktorius.
Pats Nasirovas kaltinimus neigia. „Mokėjimo pratęsimų suteikimo skolininkams procesas yra standartinis ir plačiai taikomas. Mes suteikiame šimtus, jei ne tūkstančius tokių pratęsimų“, – sakė jis.
Nasirovo veikla, susijusi su Oniščenka, kelia daug klausimų.
„Negalėjo juk Nasirovas nei iš šio, nei iš to, be jokio skambučio „iš aukščiau“, pasirašinėti Oniščenkos dujų kompanijų įsiskolinimų mokėjimo pratęsimus. Lygiai taip pat, kaip negali deputatai milijonieriai ir Petro Porošenkos bloko šiaip sau atvykti į teismą palaikyti Nesirovo“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė žurnalistas Aleksandras Dubinskis.
„Tai reiškia, kad visas šis gėdingas bandymų apsaugoti Vyriausybės fiskalinės tarnybos vadovą nuo Nacionalinio kovos su korupcija biuro detektyvų šou yra režisuojamas aukštesniuosiuose kabinetuose, iš kur ir buvo duodami įsakymai Nasirovui padėti Oniščenkai, – tęsia jis. – Aukščiausi valstybės valdininkai, kurie kovą su korupcija vadina „tikslu numeris vienas“ bando visomis įmanomomis ir neįmanomomis gudrybėmis apsaugoti vieną iš labiausiai korumpuotų valdininkų nuo pelnyto arešto.“
Prezidento Porošenkos reakcija į fiskalinės tarnybos vadovo areštą taip pat nekelia pasitikėjimo. Kadangi Nasirovas yra siejamas su prezidentu, Ukrainos valstybės vadovo žodžiai, kad „visi yra lygūs prieš įstatymą“ ir kad „nepriklausomi teisėsaugos organai turi galimybę išspręsti turimą bylą atsižvelgiant į visas pozicijas“, greičiausiai byloja apie prezidento nenorą prisiimti atsakomybę už savo komandos nario veiksmus.
O kas liečia Nacionalinio kovos su korupcija biuro veiksmus, tai čia ekspertai nurodo visą eilę rimtų procedūrinių pažeidimų. Pranešimas apie įtarimus Nasirovui buvo įteiktas ligoninės palatoje. Gydytojai pateikė įvairias diagnozes: infarktas, hipertenzinė krizė, depresija. Jie tikino, kad paciento būklė yra „sunki, tačiau stabili“, o diagnozė – tai medicininė paslaptis, išsaugant gydytojo ir paciento konfidencialumą. Nasirovo išvežimas iš „Feofanijos“, iš teisinės perspektyvos, tapo vienu kontroversiškiausių kovos su korupcija biuro veiksmų. Nasirovo advokatai kalba apie pagrobimą. Pagal įstatymus, kovos su korupcija biuras įtariamąjį gali laikyti areštuotą savo žinioje ne ilgiau nei 72 valandas. Jei Nasirovas nebūtų pristatytas į teismą, jo paleidimas iš ligoninės būt neišvengiamas. Tačiau kiek pasiteisino toks skubėjimas būtent šios bylos svarstymui?
Paties biuro spaudos tarnyba šitaip paaiškino žinybininkų veiksmus: „Kadangi įtariamojo elgesys davė pagrindo įtarti, kad jis sieks išsisukti nuo tyrimo, buvo parengtas jo sulaikymo protokolas. Tuomet dėl sulaikytojo skundų dėl prastos sveikatos, jis nebuvo perkeltas į laikinojo arešto vietą. Kovo 3 dieną biuro tyrėjai vėl negalėjo perkelti fiskalinės tarnybos vadovo, nes „Feofanijos“ gydytojai, argumentuodami sunkia paciento būkle, atsisakė jį išrašyti iš ligoninės. Dėl to, kovo 4 dieną, Specialiosios kovos su korupcija prokuratūros vadovas įsakė biuro detektyvams užtikrinti papildomą medicininę fiskalinės tarnybos vadovo apžiūrą.“
Tuomet išaiškėjo, kad Nasirovas buvo išvežtas į Stražesko institutą medicininei apžiūrai. Tačiau ten pacientą priimti atsisakė. Po to jis buvo pristatytas į kitą ligoninę, prie kurios dar apie 2 valandas buvo laikomas greitosios pagalbos automobilyje. Ten jo palikti irgi nepavyko. Maždaug apie 4 valandą ryto jis buvo pargabentas į „Feofaniją“. Paaiškėjo, kad dėl teismo neveiklumo ir dėl to, kad išeiginę dieną nepavyko laikytis teisinių formalumų, sužlugo pati svarbiausia kovos su korupcija operacija. Dar daugiau – nepaisant Nacionalinio kovos su korupcija biuro tikinimų, kad dauguma „Nasirovo bylos“ detalių yra griežtai įslaptintos, buvo nutekinta informacija. Tad patys pirmieji apie Nasirovo sulaikymą pranešė ne kovos su korupciją biuro atstovai, o liaudies deputatai Sergejus Leščenko ir Andrejus Žuržijus. Tikėtina, kad Nasirovas irgi žinojo apie tai, kad jam bus pateikti įtarimai. Pasak Nacionalinio kovos su korupcija biuro direktoriaus, „jis ne šiaip sau atsidūrė „Feofanijoje“ kaip tik savo sulaikymo dieną“.
Visą tą laiką visuomenės nepasitenkinimo lygis vis augo. Fiskalinės tarnybos vadovo areštas atskleidė gilią Ukrainos valstybinės sistemos problemą. Valdininkų nebaudžiamumas, akivaizdžiai korupcinės schemos praktiškai įmontuotos į vyriausybės struktūrą. O juk areštas dėl įtarimų korupcija – praktiškai neįveikiamas reikalas: visada atsiras kokia nors įstatymo spraga, ar visiškai teisėta galimybė vilkinti procesą. Visa ši Nasirovo istorija iš tiesų panaši į spektaklį. Tačiau savo esme, ji primena košmarą, iš kurio visa šalis štai jau ketvirtį amžiaus negali pabusti. Nežiūrint į visuomenės sukilimus, dalies valstybės teritorijos okupaciją, Ukrainos ekonomikos nešiuolaikiškumas su kiekviena diena tampa vis akivaizdesnis. Vietoje reformų – imitacija. Vietoje rinkos – parazitinės vyriausybės sistema.
Nesvarbu, kaip baigsis Nasirovo byla, sisteminės šalies problemos niekur neišnyks, nes jos slypi už mokesčių tarnybos vadovo įgaliojimų ribų. „Nasirovščina“, pakeitusi „azarovščiną“ – tai diagnozė, kurią Ukrainai skelbia istorija. Tam, kad kažkas keistųsi, reikia politikos elitą ir šalies visuomenę konsoliduoti prie kitokios ekonomikos idėjos. Ekonomikos, kurioje nėra ypatingų sąlygų išrinktiesiems, o galimybės yra skirtos visiems.
Larisa Vološina,
Kijevas, Ukraina
