„Vieno klaida – kitam pamoka.“ - Džonas Rėjus
„Daina nubraukė skruostu riedančią ašarą. Ji ką tik nubudo šaukdama taip giliai paslėptą patį mieliausią žodį „Mama“. Ji puikiai žino, jog mamos jau aštuoneri metai kaip nėra. Tik jausmas toks, tarsi ji šalia… buvo ir yra.
Dar neatmerkus akių, Dainą pasitiko kažkodėl ligoninę primenantis kvapas ir įvairiausi garsai. Šiaip taip atmerkus akis, mergina išvydo aplinką, primenančią fantastiniuose filmuose matytus vaizdus. Jai kažkas viduje kuždėjo, jog jai bus kas nors nutikę?... Kitaip kodėl ji yra patalpoje, panašioje į mokslinių tyrimų laboratoriją? Trumpai šmėstelėjo mintis, gal ji pagrobta ateivių, nes jos visas kūnas nusagstytas įvairiausiais laidais, kurie sujungti su daugybe aplink esančių kompiuteriukų ir visokių kitokių mirgančių ekranų.
Bandė pasikelti - kūnas neklausė… Pabandė šūktelti, tačiau net pati savęs neišgirdo… Kas jai? Kur ji? Ausyse spengė, galva sukosi, liežuvis tarsi pridžiūvęs... Kas darosi? Susikaupusi bandė prisiminti vakarykštės dienos detales…
Prasidėjus studijoms, laikas tiesiog tirpte tirpo… Mokslai universitete surydavo visą merginų laisvalaikį, pramogoms laiko nebelikdavo, tad abi merginos - Daina ir Dalia - planavo kuo įspūdingiau atšvęsti Dainos dvidešimtąjį gimtadienį. Ir taip labai simpatiškos merginos, pasipuošusios tapo gražuolėmis, akį traukiančiomis ne tik vaikinus, pralenkus jas atsisukdavo net moterys. Dalia - tikra lietuvaitė: apvalių moteriškų formų, ilgomis šviesiomis kasomis, mėlynomis didelėmis akimis, juoda ilga berankove suknute, ir Daina – tarsi čigoniukė: juodomis įskypomis akimis, juodų banguotų plaukų trumpa stilinga šukuosena; balta trumputė suknutė išryškino gražias merginos ilgas kojas bei tobulą figūrą.
Klube buvo iš anksto užsisakiusios staliuką, tad draugių laukė jau atšaldytas šampanas ir vaisiai. Kadangi rytdiena – sekmadienis, merginos buvo nusiteikusios atsipalaiduoti ir leisti sau pasilinksminti iki ryto. Dar nespėjus užsisakyti karštų patiekalų – šiandien jos galėjo sau leisti paišlaidauti, juk jubiliejinis gimtadienis - prie jų stalo priėjo du nepriekaištingos išvaizdos jaunuoliai ir paklausė, gal galėtų merginos papuošti jų, dviejų vienišių, vakarą. Jie užsukę į klubą trumpam, tačiau išvydę tokias įspūdingas merginas norėtų pakeisti savo planus. Daina nelabai buvo nusiteikusi įsileisti į planuotą mergaitišką vakarą pašalinių, tačiau išvydusi draugės mimiką, tam nepaprieštaravo. Vaikinai pasirodė padorūs. Dalia tarsi pražydo nuo švelnių vaikinų komplimentų. Vakaras buvo puikus: vaikinai pasirodė ne tik dėmesingi, tačiau ir dosnūs: šampanas liejosi, klube skambėjo Dainai užsakomi kūriniai, iš kažkur atsirado didžiulis tortas su dvidešimt degančių žvakučių. Merginoms sukosi galva gal nuo dėmesio, gal nuo svaiginančio gėrimo kiekio, gal nuo švelnių apkabinimų šokant, nuo bučinių…
Daina pamena važiavimą taksi, kėlimąsi liftu, draugišką pasirūkymą balkone, … VISKAS.
Ji nepamena, kad Dalia paprieštaravo Dainai, norinčiai važiuoti į bendrabutį. Nepamena, kaip keturiese nuvyko į vaikinų nuomojamą butą pratęsti gimtadienio; kaip ten jų laukė jau paruoštas gimtadienio stalas; kaip joms vaikinai šoko striptizą…; kaip buvo paprašyta, o nesutikus, pareikalauta striptizą sušokti merginoms… Daina nepamena, kaip ji išsigando; kaip tarsi parūkyti išėjo į balkoną; kaip įtempusi savo įskypas akis dėl trumparegystės pažvelgė žemyn ir nusprendė…, kad gali sėkmingai nusileisti… ne pirmas kartas, kai iš antro aukšto laimingai pasiekė žemę… Tik tąkart mergina pamiršo, kad keliantis liftu vaikinai nuspaudė skaičių „10“.
Daina nenutuokė, kad vyriškis, gyvenantis vienu aukštu žemiau, matė pro jo langus praskrendantį angelą – žmogus gi negali skraidyti…
Daina nesužinos, kaip šis, turėjęs tapti smagiu prisiminimu, nuotykis pakeitė vaikino, tiksliau vedusio vyro, savaitei išlydėjusio savo žmoną pailsėti į Turkiją, gyvenimą. Būtent iš jo buto balkono, išsigandusi galimų pasekmių, bandė ropštis į laisvę Daina.
Ji galbūt niekada nepajaus savo tėčio nevilties, kuris sužinojęs, jog jo dvidešimtmetė dukra iškrito iš dešimto aukšto, važiavo į banką išsiimti pinigų laidotuvėms… Nesužinos, kiek jėgų prireikė renkant patį gražiausią ir patogiausią karstą savo dukrai… Nenumanys kiek kančios buvo tėvo veide, žvelgiant į be gyvybės ženklų - komos būsenoje - gulinčią dukrą.
…Senukas baltu chalatu, Dainos gydytojas, įėjęs į palatą, nusišypsojo merginai. „Su Gimtadieniu, laimės kūdiki! – tyliai ištarė. - Sveika sugrįžusi po ilgos kelionės!“. Ilga kelionė…? Visas mėnuo išbrauktas iš Dainos gyvenimo. Tik mėnuo, palyginus su amžinybe…
Sako, jai pasisekė – tik vienas žingsnis nuo šaligatvio, kritimas stipriai apsvaigus, ant vešlaus krūmo. Kažin, ar tai sėkmė? Pati Daina mano, jog ją ant sparno nešė angelas… jos mama.”
(bus daugiau) Su meile, Vida Meilė
