G20 viršūnių susitikimas reprezentuoja didžiausias pasaulio ekonomikas, kurios kartu sudaro 85 proc. globalinio bendrojo vidaus produkto (BVP), o Merkel pasirinktas susitikimo turinys greičiausiai dar labiau padidins Amerikos izoliaciją tarp kitų šalių.
Susitikimas, kuris greičiausiai taps plataus masto gatvės protestų centru, taip pat pažymės pirmą kartą, kai akis į akį kaip savo šalių lyderiai susitiks Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas.
Trumpas jau susikivirčijo su Europa dėl klimato kaitos ir pabėgėlių per G7 grupės susitikimą Italijoje, ir labai tikėtina, kad tai dar kartą pasikartos Hamburge, tik didesniu mastu, Indijai ir Kinijai taip pat prisijungiant prie kritikos Vašingtonui.
Praėjusią savaitę naujasis Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas jau įspėjo JAV prezidentą, kad jeigu Amerika atsiribos nuo tarptautinę bendruomenę kamuojančių problemų, ji neteks pasaulio lyderės statuso.
Kalbant apie klimato kaitą, Merkel jau pasikvietė į Berlyną du savo sąjungininkus, kurių jai dabar reikės labiausiai – Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi ir Kinijos premjerą Li Keqiangą. Kinija yra didžiausia pasaulyje anglies dvideginio emisijų skleidėja, o Indija yra trečioje vietoje (po Jungtinių Valstijų). Jeigu jos prisijungs prie Amerikos atmesdamos Paryžiuje pasiektą istorinį klimato susitarimą, visam pasauliui gali kilti rimtas pavojus. Vis dėlto, abi šalys teigia neatsitrauksiančios iš susitarimo ir tikisi viršyti savo įsipareigojimus mažinant CO2 emisijas.
Tiesa, Vokietija tvirtina nesieksianti jokių konfliktų susitikimo metu. Sigmaras Gabrielis, Vokietijos užsienio reikalų ministras, pažymi, kad Hamburge bus kur kas daugiau dešiniojo sparno vyriausybių nei tų, kurios yra palankios Trumpui, ir jos sulauks kur kas mažiau kritikos iš dešimčių tūkstančių protestuotojų, planuojančių susiburti gatvėse. Jis taip pat paneigė kalbas, kad jo šalis siekia pateikti save kaip Amerikos pakaitalą, sakydamas, jog Vokietija ir taip jau turi prisiėmusi daugybę atsakomybių.
„Kaip Vokietijos užsienio reikalų ministras, aš kiekvieną rytą atsibundu su reikalavimais, ir su jais nueinu miegoti“, - kalbėjo Gabrielis.
Merkel taip pat neatrodo linkusi prisiimti Vakarų liberalų lyderės vaidmenį, nors praėjusią savaitę Pew tyrimų centro išplatinta apklausa parodė, kad jos reitingai sparčiai kyla, ypač tarp kairiųjų, o iš viso net 52 proc. apklaustų europiečių yra įsitikinę, kad „ji pasaulio reikalus tvarkytų teisingai“.
Tačiau G7 susitikimas ir po jo sekęs Trumpo sprendimas atmesti Paryžiaus klimato kaitos sutartį akivaizdžiai neramina Vokietijos kanclerę, o tas nerimas galiausiai prasiveržė jos garsiosios nepriklausomybės deklaracijos forma, kai ji pareiškė: „Tie laikai, kai mes galėjome visiškai pasikliauti vieni kitais, tam tikra prasme baigėsi. Tai aš patyriau per pastarąsias kelias dienas. Būtent todėl galiu pasakyti tik viena: mes, europiečiai, privalome paimti savo likimą į savo pačių rankas“. Tokius kanclerės pareiškimus JAV analitikai pavadino nauju europietiško aljanso skyriumi.
Tas faktas, kad vienintelė šalis, kurią Trumpas aplankys prieš G20 susitikimą, bus Lenkija – Europos „blogiukė“ ir didžiausia žemyno CO2 emisijų skleidėja – dar labiau simbolizuoja prezidento nepritapimą prie europiečių.
Tačiau Europos lyderiai yra ne vieninteliai, iš naujo svarstantys savo santykius su JAV. Štai Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland parlamentui praėjusią savaitę sakė, kad JAV su savo naująja administracija „verčia apskritai suabejoti jos globalinės lyderystės mantijos verte“, bei pažymėjo, kad Kanada, kaip ir kitos šalys, privalo „nustatyti sau labai aiškų ir suverenų kursą“.
Taigi, platesniu lygmeniu, šių metų G20 susitikimas bus pirmas toks rimtas išbandymas, kuris parodys, ar kiti lyderiai gali ir ar nori pabėgti nuo Amerikos šešėlio.
