Vokietijos kanclerė Angela Merkel pavadino migrantų krizę „istoriniu išbandymu“ Europai, o 2015-uosius – „neįtikėtinais metais“. Šiuos komentarus politikė išsakė per kasmetinį Krikščionių demokratų partijos suvažiavimą Karlsrūjės mieste.
Vokietijos vyriausybės teigimu, iki šių metų pabaigos į Vokietiją bus patekę jau daugiau nei milijonas migrantų. Tačiau Merkel sprendimas priimti pabėgėlius, sprunkančius nuo pražūtingo pilietinio karo Sirijoje ir neramumų kitose šalyse, nebuvo itin populiarus jos pačios atstovaujamos partijos viduje.
Atsakydama į kritiką, Merkel konferencijos metu pasakė, kad tolimesnis migrantų atvykimas bus „reikšmingai sumažintas“. Nepaisant to, sekmadienį duodama interviu vienam televizijos kanalui, kanclerė išsakė ankstesnę savo opoziciją migrantų skaičiaus ribojimui, ir dar kartą pabrėžė „europietiško sprendimo“ svarbą.
Konferencijos metu ji taip pat kalbėjo apie Vokietijos ir Austrijos sprendimą įsileisti migrantus, paliktus likimo valiai Vengrijos sostinėje, po to, kai daugelis jų rugsėjo pradžioje pradėjo savo žygį link sienos, kurį pavadino „humanitarine prievole“.
„Kažkas, kas buvo labai toli nuo mūsų, ir ką mes matėme tik televizorių ekranuose, dabar tiesiogine to žodžio prasme laukia prie mūsų durų“, - kalbėjo ji.
„Karas Sirijoje, Assado pajėgų bombų sprogdinimai, IS išplitimas Sirijoje ir Irake, tas faktas, kad Libija neturi funkcionuojančios vyriausybės, situacija Afganistane – visa tai jau nebėra toli nuo mūsų, bet beldžiasi mums į duris“, - pažymėjo Merkel.
Jau dešimt metų Vokietijai vadovaujanti kanclerė praėjusią savaitę taip pat buvo paskelbta „Time“ žurnalo Metų žmogumi. JAV naujienų laikraštis tokio sprendimo priežastimi pavadino jos vaidmenį Europos migracijos ir Graikijos įsiskolinimų krizėje, pridėdamas, kad ji „suteikė moralinę lyderystę pasaulyje ten, kur jos trūko“.
Tuo tarpu Graikijos valdžia ir toliau neįstengia susitvarkyti su augančiu skaičiumi migrantų šalies sostinėje, Balkanų šalims užblokavus jų maršrutą toliau į šiaurę. Pirmadienį tarp Graikijos vyriausybės, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros ir Europos Komisijos pasirašytas susitarimas padės Atėnuose apgyvendinti 20 000 naujų atvykėlių. Dar 80 000 migrantų bus apgyvendinti kitur Graikijoje ir Balkanuose, dauguma jų – šildomose palapinėse.
