Prieš 48 metus, 1966 m. rugpjūčio 5 d., buvo išleistas legendinis Bitlų albumas „Revolver“. Paminėdami šio revoliuciją sukėlusio „keisto“ albumo metines, pristatome jums devynis super keistus dalykus, susijusius su Bitlais.
Bitlai oficialiai išsiskyrė Disnėjaus pasaulyje. Savo knygoje „Instamatic Karma“ buvusi Johno Lennono mergina May Pang prisiminė tą akimirką, kai Lennonas oficialiai nutraukė grupę: „Kai Johnas padėjo ragelį, jis ilgesingai pažiūrėjo pro langą. Beveik galėjau matyti, kaip jis mintyse atkartoja visą patirtį, patirtą kartu su Bitlais. Galiausiai jis pasiėmė savo rašiklį ir, netikėtame Disnėjaus pasaulio Polinezijos kaimo viešbučio fone, užbaigė geriausios istorijoje rokenrolo grupės veiklą, paprasčiausiai lapo apačioje pasirašydamas „Johnas Lennonas“.“
Bitlai planavo įkurti utopišką bendruomenę Graikijos saloje. 1967 m. Bitlai beveik nusipirko netoli Graikijos krantų esančią salą, kurioje planavo įkurti tam tikrą utopišką bendruomenę kartu su savo šeima ir draugais. Šį planą įgyvendinti ypač norėjo Johnas Lennonas, kuris sakė: „Jie išbandė viską, kas įmanoma. Karas, nacionalizmas, fašizmas, komunizmas, kapitalizmas, smurtas, religija – visa tai neveikia. Tai kodėl nepadarius šito?“
Barry Mileso knygoje „Paul McCartney: Many Years From Now“ McCartney pateikia kiek kitokį komentarą: „Gerai, kad mes to nepadarėme, nes visi, kurie bandė realizuoti tokias idėjas, galiausiai suprato, kad pasaulyje visada bus konfliktų, visada bus tų, kurie turi juos tvarkyti, ir tų, kurių eilė valyti išvietes.“
Dantistas slapčia įdėjo LSD į Bitlų kavą. Johnas Riley, arba „nedorėlis dantistas“, kaip jį vadino George‘as Harrisonas, supažindino Harrisoną, Harrisono žmoną Patti Boyd, Johną Lennoną ir Lennono žmoną Cynthią Lennon su LSD, kai jie visi leido laiką kartu. Po to, kai išgėrė kavos su slapčia į ją įdėtu LSD, Cynthia Lennon apibūdino kambarį „tokio dydžio, kaip Albertholas“, o George‘as jautėsi taip, tarsi „įsimylėtų visus, su kuriais tą vakarą susitiko“. Tiesa, neaišku, ar Harrisonas ir Lennonas tikrai buvo apgauti, ar patys paprašė gydytojo duoti jiems narkotikų tada, kai mažiausiai to tikėsis. Štai kaip knygoje „The Beatles Anthology“ incidentą atpasakoja pats Harrisonas:
„Pirmą kartą LSD pavartojome per klaidą. Tai nutiko 1965 m., tarp albumų ir turų. Buvome nekaltos nedorėlio dantisto, su kuriuo susipažinome ir kelis kartus vakarieniavome, aukos... Po vienos tokios vakarienės pasakiau Johnui: „Jau eikim“, ir Johnas pasakė: „Gerai“, bet dantistas ėmė sakyti: „Neikite; turėtumėte pasilikti čia“. Tada jis pasakė: „Na, bent jau pabaikite savo kavą“. Taigi, mes pabaigėme gerti kavą ir po kurio laiko aš vėl pasakiau: „Nagi, jau darosi vėlu – turėtume eiti“. Dantistas kažką pasakė Johnui ir Johnas atsisuko į mane ir pasakė: „Mums davė LSD“. Aš pagalvojau: „Tai viskas? Na ir kas? Eikime!“
Sovietų Sąjungos gyventojai slapta klausėsi Bitlų muzikos. Bitlų ir daugelio kitų vakarietiškų grupių muzika buvo uždrausta Sovietų Sąjungoje, o bitlomanijos įkarštyje nusipirkti jų vinilinę plokštelę juodojoje rinkoje buvo be galo brangu ir netgi pavojinga. Taip buvo sugalvotas genialus būdas apeiti sistemą – muzika būdavo pigiai įspaudžiama į rentgeno nuotraukas, kurios būdavo nuperkamos ar paimamos iš ligoninių šiukšlių konteinerių. Tokios nuotraukos, be kita ko, dar buvo vadinamos „muzika ant kaulų“. Ši praktika prasidėjo 6 deš., tačiau bitlomanija dar labiau išpopuliarino tokias rentgeno nuotraukas.
Bitlai buvo išvaryti iš Vokietijos. Didžiąją dalį 1960 m. grupė praleido Vokietijoje, Hamburge, kur gyveno už kino teatro, žinomo kaip „Bambi Kino“. Štai kaip gyvenimo sąlygas ten apibūdino Paulas McCartney: „Mes gyvenome „Bambi Kino“ užkulisiuose, netoli tualetų, ir visuomet galėdavome juos užuosti.“ Jo teigimu, grupė buvo priversta tuose tualetuose praustis ir naudoti jų vandenį skutimuisi.
Galiausiai George‘as Harrisonas buvo išvarytas iš šalies dėl to, kad dar buvo nepilnametis. Tuomet Bitlai susitarė palikti „Bambi Kino“, bet prieš tai McCartney ir tuometinis grupės būgnininkas Pete‘as Bestas kambaryje padegė prezervatyvą ir taip supykdė savininkus, kad muzikantai buvo suimti ir deportuoti iš šalies.
Beje, kai Bitlai grįžo į Hamburgą 1962 m. gruodžio 25 d., jie Kalėdų vakarienei suvalgė... arklį.
Bitlai daug ką padarė pirmieji. Bitlai daugelį šiandien įprastų dalykų padarė pirmieji – įskaitant dainų žodžių išspausdinimą ant pop albumo lankstinuko, muzikinių klipų kūrimą ir koncertavimą stadionuose, tačiau keisčiausias yra jų vaidmuo išpopuliarinant „velnio ragų“ rankų gestą. Ant „Yellow Submarine“ viršelio pavaizduota animacinė Johno Lennono figūra yra pirmas kartas, kai šis gestas buvo panaudotas ant albumo viršelio ir vienas iš anksčiausių kartų, kai jis buvo susietas su roko grupe.
Paauglė iš Merilando pradėjo bitlomaniją JAV. Pasak legendos, bitlomanijos pradžią JAV didžiąja dalimi galima priskirti penkiolikmetei merilandietei, vardu Marsha Albert. Per žinias pamačiusi segmentą apie grupę, Albert paskambino į vietos radijo stotį Vašingtone, D.C., ir paklausė: „Kodėl mes Amerikoje negalime turėti tokios muzikos?“ Tuomet radijo didžėjus surado dainos „I Want To Hold Your Hand“ kopiją ir stotis ją pagrojo, per vieną dieną išpopuliarindama grupę, o jos pavyzdžiu greitai pasekė ir kitos radijo stotys.
Johnas Lennonas su Paulu McCartney susipažino būdamas visiškai girtas. 1957 m. liepos 6 d. Paulas McCartney susipažino su Johnu Lennonu, tuo metu grojusiu grupėje „The Quarrymen“. Pasibaigus „The Quarrymen“ pasirodymui, jiedu abu kartu pagrojo, o Lennonas buvo visiškai girtas, prisimena McCartney: „Su juo susipažinau Wooltono kaimo festivalyje. Aš buvau storas mokinukas, ir, kai jis man ant peties uždėjo ranką, supratau, kad jis visiškai girtas. Tuomet mums buvo dvylika, bet, nepaisant jo žandenų, tapome paauglystės bičiuliais.“ Tiesa, iš tiesų jie buvo vyresni nei dvylikos - McCartney tada buvo 15, o Lennonui - 16.
Oficialus Vatikano laikraštis pavadino „Revolver“ geriausiu visų laikų pop albumu. Tai buvo pranešta 2010 m. laikraštyje pasirodžiusiame straipsnyje. Atrodo, Vatikanas galutinai pamiršo tai, kaip praeityje pats pasmerkė Bitlus už satanizmą, kai Johnas Lennonas pasakė, kad grupė buvo „populiaresnė už Jėzų“. Vatikanas oficialiai „atleido“ Bitlams vėliau 2010 m., o Ringo Starras pavadino tokį atsiprašymą nebūtinu.
