Tunise – pirmieji laisvi prezidento rinkimai
Tuniso politikos veteranas Beji Caidas Essebsi pirmadienį buvo oficialiai paskelbtas naujuoju Arabų pavasarį pradėjusios šalies prezidentu. B.C.Essebsi, kuriam dabar 88-eri, užėmė svarbius postus Tuniso nepriklausomybės „tėvo“ Habibo Bourguibo laikais, tačiau dirbo ir 2011 metais nuversto šalies diktatoriaus Zine'o El Abidine'o Ben Ali režimui. Šis antiislamistinių pažiūrų teisininkas po sukilimo tapo ministru pirmininku ir vėliau tais pačiais metais organizavo parlamento rinkimus. Prieš rinkimus, kuriuose tunisiečiai galėjo pirmą kartą laisvai išsirinkti savo valstybės vadovą, 1926 metų lapkričio 29 dieną gimęs kandidatas sakė, kad jo amžius netrukdys jam stoti prie valstybės vairo. C.B.Essebsi kritikai jį kaltino, esą jis bandys atkurti 23 metus gyvavusį Z.El A.Ben Ali režimą, derindamas autoritarinį valdymą su tam tikrais visuomenės gerovės ir stabilumo siekiais. Tačiau C.B.Essebsi tvirtai laikėsi pozicijos, kad buvusio režimo veikėjai turi „teisę“ dalyvauti Tuniso valdyme kartu su visomis kitomis politinėmis grupuotėmis.
Popiežius susitiks su musulmonų ir budistų lyderiais
Popiežius Pranciškus kitą mėnesį lankydamasis Filipinuose susitiks su įvairių religijų lyderiais ir taip skleis tolerancijos žinią, siekdamas kovoti su religiniais konfliktais pasaulyje, pirmadienį sakė vienas iš vizitą organizuojančių pareigūnų. Pontifikas sausio 18 dieną dalyvaus 10-15 minučių dialoge su didžiausio Filipinuose islamo studijų centro dekanu ir Taivane įsikūrusiu budistų lyderiu, sakė tėvas Carlosas Reyesas, dirbantis popiežiaus vizitą organizuojančiame komitete. Pranciškus taip pat susitiks su Honkonge įsikūrusiu graikų ortodoksų Bažnyčios vadovu regione, vienu hinduistų lyderiu, protestantų vyskupais ir rabinu iš Manilos, sakė C.Reyesas. Tas dialogas bus surengtas prieš 400 metų įkurtame Bažnyčios vadovaujamame Šv. Tomo universitete Maniloje, kur pontifikas taip pat kreipsis į 25 tūkst. jaunuolių. Popiežius Pranciškus keturių dienų vizito į Filipinus, kur saugumas bus sustiprintas, atvyks sausio 15 dieną. Vizito akcentas bus mišios Taklobano mieste, kuris buvo pernai praūžusio supertaifūno „Haiyan“ epicentras.
Australijos premjeras neigia krizę vyriausybėje
Australijos premjeras Tony Abbottas pirmadienį neigė, kad jo kabineto pertvarkymas yra ženklas, jog vyriausybę yra apėmusi krizė. T.Abbottas sekmadienį pristatė didelius pakeitimus savo vyriausybėje, iš kurios pašalino gynybos ministrą Davidą Johnstoną, skyrė aukštesnį postą imigracijos ministrui Scottui Morrisonui ir paskyrė į savo kabinetą dar tik antrąją moterį. Neseniai atliktos apklausos rodo, kad T.Abbotto asmeninis populiarumas ir jo konservatyvios vyriausybės palaikymas nusmuko dėl griežto valstybės išlaidų apkarpymo ir netesėtų priešrinkiminių pažadų. T.Abbottas, pirmadienį duodamas interviu televizijai, stengėsi pavaizduoti kabineto pertvarkymą kaip pastangas „perkrauti ir iš naujo sutelkti“ politiką ateinantiems metams, atmesdamas prielaidas, kad jis stengiasi taisyti pašlijusią padėtį. Atėjusi į valdžią 2013 metų rugsėjį T.Abbotto vyriausybė paskelbė griežto taupymo programą, siekdama suvaldyti didėjantį biudžeto deficitą. Tuo tarpu kritikai peikė kai kurias priemones, sakydami, kad tie veiksmai kertasi su priešrinkiminiais pažadais arba yra per griežti.
Italijoje – viltys dėl mažesnių mokesčių
Italijos premjeras Matteo Renzi šeštadienį laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, atvėrusį kelią Senatui priimti mažesnius mokesčius numatantį 2015 metų biudžeto projektą, kuris, kaip tikimasi, bus galutinai patvirtintas parlamento žemųjų rūmų ateinančią savaitę. Per paryčiais pasibaigusį posėdį Senatas 162 balsais prieš 37 priėmė finansų paketą, numatantį apkarpyti mokesčius mažiausiai uždirbantiems, nors dėl tokio žingsnio valstybės iždas praras beveik 10 mlrd. eurų. Taip pat numatoma sumažinti darbo jėgos mokesčius verslui. Italijos vyriausybė dažnai ryžtasi rengti balsavimus dėl pasitikėjimo, siekdama sutrumpinti debatus ir paspartinti teisės aktų priėmimą. Jeigu toks balsavimas pralaimimas, vyriausybė privalo atsistatydinti. Pagal įstatymus valstybės biudžetą parlamentas turi priimti iki metų pabaigos. M.Renzi ragino Europos Sąjungą (ES) leisti didesnes biudžeto išlaidas, kurios padėtų trečiajai didžiausiai euro zonos ekonomikai išbristi iš recesijos ir sumažinti rekordinį nedarbą. Mainais jis žada liberalizuoti kai kurias sritis, kaip darbo rinka ir švietimo sistema.
A. Merkel – Lenkijos metų politikė
Lenkijos prezidentą Bronislawą Komorowskį ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel lenkų visuomenės nuomonių apklausos agentūra CBOS ketvirtą kartą iš eilės išrinko metų politikais. Vis dėlto, net 55 procentai apklausos dalyvių nenurodė savo kandidato metų politiko rinkimuose. 26 procentai iš jų pareiškė, kad tokio politiko nėra. 29 proc. sakė, kad negali nurodyti kandidato, nes nesidomi politiniais įvykiais. Tik penki iš daugiau nei 40 kandidatų sulaukė 2 proc. ir daugiau apklaustųjų palaikymo. 16 procentų respondentų metų politiku įvardino B.Komorowskį, 15 procentų – buvusį premjerą ir dabartinį Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską. Net 19 procentų apklaustųjų pasisakė už tai, kad metų užsienio politiku būtų išrinkta A.Merkel, antroje vietoje liko JAV prezidentas Barackas Obama (10 proc.), trečioje – Rusijos lyderis Vladimiras Putinas (3 proc.), o ketvirtą ir penktą vietas pasidalino britų premjeras Davidas Cameronas ir popiežius Pranciškus, gavę po 1 proc. balsų. CBOS apklausoje, kuri buvo atlikta gruodžio 4-11 dienomis, dalyvavo 936 lenkų rinkėjai.
Pranciškonų ordinas atsidūrė ant bankroto slenksčio
Pranciškonų ordinas, įkurtas turto išsižadėti raginusio Šv. Pranciškaus Asyžiečio, pakliuvo į sunkią finansinę padėtį, kai buvo atskleista didžiulio masto sukčiavimo schema, ir dabar prašo pagalbos. Jau 800 metų gyvuojantis ordinas investavo dešimtis milijonų eurų į įtartinas bendroves, kurių abejotiną veiklą dabar tiria Šveicarija, skelbia Italijos žiniasklaida, kuri taip pat reiškė abejones dėl ordino gebėjimo protingai valdyti savo finansus, kai pranciškonai išleido milijonus eurų renovuodami jiems Romoje priklausantį prabangų viešbutį „Il Cantico“. Retame atvirame laiške ordinui vadovaujantis amerikietis Michaelas Perry pripažino, kad padėtis yra „grėsminga“. „Reikalas susijęs su mūsų finansiniu stabilumu ir ordino paveldu“, – M.Perry pažymėjo laiške, kuriame taip pat prašo „visų provincijų ir pavaldžių“ subjektų finansinės pagalbos. Laiške taip pat minimas tyrimas, pradėtas rugsėjį dėl finansinių nuo 2003 metų vykdytų operacijų. Už jas atsakingas ordino ekonomas jau yra atstatydintas. Pranciškonų ordinas šiuo metu veikia 110 šalių ir turi 13,6 tūkst. narių.
Tėvynėje sutikta naujoji „Mis Pasaulis“
Šių metų „Mis Pasaulis“ išrinkta Rolene Strauss, tapusi pirmąja per pastaruosius 40 metų šį titulą iškovojusia pietų afrikiete, šeštadienį grįžo į tėvynę ir buvo pasveikinta džiaugsmingais šūksniais. Šimtai žmonių susirinko Johanesburgo O.R.Tambo tarptautiniame oro uoste pasitikti R.Strauss – 22 metų medicinos studentės, kuriai per tviskantį grožio konkurso finalą Londone praėjusį sekmadienį buvo uždėta „Mis Pasaulis 2014“ karūna. R.Strauss įžengė į oro uosto atvykimų salę sutikta kurtinamais šūksniais ir skandavimais. Nacionalinės vėliavos spalvų drabužius vilkintys gerbėjai mojavo plakatais, vėliavomis ir R.Strauss portretais per spalvingą sutikimo ceremoniją šio Pietų Afrikos Respublikos (PAR) miesto oro uoste. R.Strauss yra pirmoji „Mis Pasaulis“ titulą iškovojusi PAR pilietė nuo 1974 metų, kai šio konkurso nugalėtoja buvo pripažinta Anneline Kriel. Tarp susirinkusių oro uoste buvo pirmoji „Mis Pasaulis“ karūną iškovojusi PAR gražuolė Penny Coelen-Rey, kuriai dabar 74 metai. Ji šio grožio konkurso laureate tapo 1958-aisiais.
Turkijoje – pasipriešinimas dėl osmanų kalbos
Prieštaringų žingsnių nevengiantis Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas vėl išprovokavo griežtą kritiką tuo, kad šalis planuoja osmanų turkų kalbos pamokas padaryti privalomas vidurinėse mokyklose. R.T.Erdoganas sakė, jog senosios turkų kalbos naudojant arabiškų rašmenų versiją turėtų būti mokoma mokyklose, kad jaunosios kartos neprarastų sąsajų su savo kultūriniu paveldu. Arabiškus rašmenis 1928 m. lotyniškais pakeitė šiuolaikinės Turkijos įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas, kuris taip pat išgujo iš kalbos daugelį arabiškų, persiškų ir graikiškų žodžių, siekdamas sukurti „švarią“ turkų kalbą, artimesnę tai, kuria kalba žmonės. R.T.Erdoganas įrodinėjo, kad tokios pamokos yra būtinos siekiant atkurti nutrauktus ryšius su „šaknimis“ ir kad dauguma negali perskaityti užrašų ant savo protėvių kapų. Tuo tarpu oponentai kaltina R.T.Erdoganą elgiantis kaip šių laikų sultonui ir tvirtina, kad jo islamiška ideologija ir netolerancija kitokiai nuomonei atitolina Turkiją nuo M.K.Ataturko pasaulietiškų idealų.
