Aptartos kurčiųjų problemos
Minint pasaulinę kurčiųjų dieną Seime diskutuota klausos negalią turinčių asmenų informacijos prieinamumo, socialinių paslaugų bei užimtumo klausimais. Lietuvoje daugiau kaip 7 tūkst. asmenų yra kurtieji, dar iki 40 tūkst. yra neprigirdinčių žmonių. Į konferenciją Seime susirinkę klausos negalią turintys žmonės sako, kad didžiausia negirdinčių žmonių bėda yra gestų kalbą mokančių specialistų trūkumas. Prie savivaldybių įkurtuose kurčiųjų reabilitacijos centruose dabar jau yra įkurti asmeninių asistentų etatai. Tačiau tokių asistentų labai trūksta, ypač Vilniuje. „Kurčiųjų reabilitacijos centre yra tik du asmeniniai asistentai, o kurčiųjų yra 900. Vienam darbuotojui tenka 450 žmonių – tai labai daug“, – sako Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos tarybos narys Kęstutis Vaišnora. Pasak Lietuvos kurčiųjų draugijos vadovų, labai jaučiamas ir mokytojų, kurie savo profesinius dalykus kurtiesiems dėstytų gestų kalba, trūkumas. Gestų kalbos esą reikia apmokyti ir įvairias paslaugas teikiančius specialistus. Pasak parlamentarų, klausos negalią turintiems žmonėms padedama vis daugiau. Esą yra kompensuojami planšetiniai kompiuteriai, išmanūs mobilieji telefonai, kuriais įvykus nelaimei kurtieji gali susisiekti su bendruoju pagalbos centru 112.
L.Graužinienė vyks į Ukrainą
Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė šią savaitę lankysis Ukrainoje. Trečiadienį parlamento valdyba priėmė sprendimą dėl jos komandiruotės į Kijevą. Kaip BNS sakė Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, L.Graužinienės darbo vizitas į Kijevą buvo suplanuotas dar gegužės pradžioje, tačiau dėl įvykių Ukrainoje atidėtas. Dabar jis numatytas spalio 9-10 dienomis.
Į Ukrainą Seimo pirmininkė vyks drauge su Lenkijos, Švedijos bei kitų šalių parlamentų vadovais. Parlamentų vadovai pageidavimą aplankyti Ukrainą ir susipažinti su situacijoje joje išreiškė dar per Vilniuje pavasarį vykusią Europos Sąjungos valstybių parlamentų pirmininkų konferenciją. Už išvykos organizavimą atsakinga buvo Švedija. Neramumų krečiamoje Ukrainoje Seimo pirmininkė lankėsi kovo viduryje, ji dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos Parlamentinės Asamblėjos (PA) prezidiumo posėdyje. L.Graužinienė į Kijevą taip pat vyko praėjusių metų lapkričio pabaigoje prieš Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje.
Aukciono lėšos - Ukrainai
Penktadienį Vilniuje įvyks meno darbų aukcionas, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos mūšiuose sužeistų Ukrainos karių amputuotų galūnių protezavimui. Aukcioną organizuojantis europarlamentaras Petras Auštrevičius sakė, kad menininkai noriai prisideda prie projekto – šiuo metu savo darbus aukcionui pateikė per 100 dailininkų ir juvelyrų, kasdien daugėja norinčiųjų prisidėti prie pagalbos Ukrainai. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje įvyksiančiame aukcione bus parduodami tapybos darbai, juvelyriniai dirbiniai ir lipdiniai. „Noriu pakviesti visus dalyvauti aukcione, nes meno dirbinių kainos bus labai konkurencingos. Mes prašėme nustatyti nedideles, kad tai nebūtų elito aukcionas, kur meno kūriniai pardavinėjami po dešimtis tūkstančių litų.
Pradinės meno kūrinių kainos siekia kelis šimtus litų. Anot europarlamentaro, galūnių netekę kariai už surinktas lėšas bus gydomi ne Lietuvoje, o tėvynėje – taip bus galima padėti daugiau nukentėjusiųjų. Į Ukrainą vyks chirurgai ir kiti gydytojai iš Lietuvos, jie konsultuos kolegas ukrainiečius.
Partijos plečiasi
Per pastarąjį pusmetį politinių partijų gretos pagausėjo 1 tūkst. 284 naujais nariais. Spalio mėnesio duomenimis, kuriuos politinės partijos pateikė Teisingumo ministerijai, partijoms priklauso 115,4 tūkst. piliečių. Gegužę politinių partijų nariais buvo 114,1 tūkst. piliečių. Labiausiai išaugo Liberalų sąjūdžio gretos – partija pasipildė tūkstančiu narių ir jų šiuo metu turi 6 tūkstančius. Susijungus liberalcentristams ir Artūro Zuoko partijai, naujosios politinės jėgos Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) gretose dabar yra 4,2 tūkst. narių. Didžiausia Lietuvos partija pagal narių skaičių išlieka Darbo partija, bet jos vienintelės iš didžiųjų partijų narių skaičius sumenko. „Darbiečių“ narių per pusmetį sumažėjo beveik septyniais šimtais, nuo 23 tūkst. 995 iki 23 tūkst. 305 narių. Iš 41 šalyje registruotos partijos duomenų apie narių skaičių nepateikė 10 mažųjų partijų, dar keturios yra likviduojamos. Seimas pernai priėmė įstatymo pakeitimus, kuriuo iki 2 tūkst. padidino partijai būtiną jos narių skaičių (anksčiau buvo 1000).
Gynybos biudžetas augs sparčiau?
Jungtinėse Valstijose viešintis ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius užsiminė, kad Lietuvos gynybos biudžetas gali augti sparčiau nei planuota, o 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto rodiklį šalis gali pasiekti jau 2017 metais. „Ministras pirmininkas A.Butkevičius teigė, kad 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai būtų galima pasiekti jau 2017 metais, jei išlaidos gynybai būtų didinamos tokias tempais kaip iki šiol. Tačiau premjeras akcentavo, kad tai yra tik tikimybė, kuri priklausys nuo ekonominės bei geopolitinės situacijos“, - informavo Vyriausybės spaudos tarnyba. 2 proc. BVP yra NATO šalių sutartas gynybos biudžeto rodiklis. Lietuvos politinės partijos šiemet pasirašė susitarimą, kad jis būtų pasiektas iki 2020 metų. Šiemet Lietuvos krašto apsaugos finansavimas siekia 0,89 proc. BVP. Priėmus Vyriausybės siūlomą biudžetą, kitąmet šis rodiklis padidėtų iki 1,11 proc. Absoliučiais skaičiais Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kitąmet, palyginti su šiais metais, turėtų išaugti trečdaliu iki 424,5 mln. eurų, arba 1 mlrd. 465,7 mln. litų.
Rusijos reikalavimas - perdėtas
Rusijoje sulaikytą laivą valdanti Lietuvos bendrovė pranešė, kad teismo antradienį nustatytas 113 mln. rublių (7,8 mln. litų) užstatas du kartus viršija laivo vertę, todėl sprendimas apskųstas apeliacine tvarka. Bendrovės „Arctic Fishing“ direktorius Giedrius Gruzdys sakė, kad Rusijos teismas ignoruoja bet kokius tarptautinius susitarimus bei tai, kad laivas buvo Šiaurės rytų Atlanto žvejybos komisijos (NEAFC) administruojamoje žvejybos akvatorijoje. Rusijos teismas laivo „Jūros vilkas“ bylos nagrinėjimą iš esmės turėtų pradėti spalio 17 dieną. Anksčiau antradienį Rusijos teismas paskelbė, kad sulaikytas Lietuvos žvejybinis laivas gali būti paleistas už 113 mln. rublių užstatą. Kaip BNS telefonu iš Rusijos sakė laivą valdančios bendrovės „Arctic fishing“ advokatas Vladimiras Odiagaila, teismo sprendimą, po konsultacijų su laivo savininkais, ruošiamasi skųsti per artimiausias dešimt dienų. Tuo metu laivas ir jo įgula, anot advokato, liks Murmansko uosto reide. Jis tvirtino, kad protinga užstato suma būtų nuo 9 iki 14 mln. rublių (0,6-0,9 mln. litų).
Šešėlinė ekonomika klesti
Baltijos šalių šešėlinės ekonomikos dalis pastaraisiais metais kiek sumažėjo, tačiau šis rodiklis ir toliau išlieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), rodo „Visa Europe“ ir Linco universiteto (Austrija) mokslininko tyrimas. Tyrimo duomenimis, kuriuos skelbia portalas atkearney.co, Lietuvoje šešėlinės ekonomikos dalis pernai sudarė 28 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) - 0,5 procentinio punkto mažiau nei 2012 metais ir 1 procentiniu punktu mažiau nei 2011-aisiais. Estijoje šešėlinė ekonomika pernai sudarė 27,6 proc. BVP, Latvijoje - 25,5 proc. BVP, arba po 0,6 punkto mažiau nei 2012 metais ir po 1 punktą mažiau nei 2011 metais. Didžiausia šešėlinis ekonomikos dalis ES pernai buvo Bulgarijoje - ji sudarė 31,2 proc. BVP. Kiek mažesnis šis rodiklis buvo Rumunijoje ir Kipre - atitinkamai 28,4 ir 25,2 proc. BVP, kitose ES šalyse - mažiau kaip po 25 procentus. Visoje ES šešėlinė ekonomika pernai sudarė 18,4 proc. BVP - 0,5 punkto mažiau nei 2012 metais. Tyrimą atliko „Visa Europe“ ir Linco universiteto ekonomikos profesorius Friedrichas Schneideris.
Kiša koją
Šį mėnesį Lietuvoje laukiama tarptautinių ekspertų, kurie įvertins suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir tilto į Kuršių neriją projektus. Pastarasis nė neegzistuoja, tačiau, Rusijai garsiai išreiškus nerimą, šiuo rūpesčiu persiėmė ir UNESCO. Pasak Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro, tikėtina, kad čia daugiau geopolitinių procesų padarinys, siekis pristabdyti Lietuvos energetinei nepriklausomybei svarbų objektą, o ne rūpinimasis Kuršių nerija. Anot jo, terminalo teritorija yra ne Pasaulio paveldo objekto teritorijoje ir net ne jo apsauginėje zonoje, o uosto ribose, greta prieš kelis dešimtmečius supiltos Kiaulės Nugaros salos. V.Bezaras pabrėžė, kad tilto per Kuršių neriją projektas net nesvarstomas. „Tiesa, praėjusių metų pradžioje prie Susisiekimo ministerijos buvo suburta darbo grupė apsvarstyti Klaipėdos uosto iškeltos iniciatyvos statyti tiltą į Kuršių neriją galimybių. Darbo grupė (...) jau antrame posėdyje nusprendė nebenagrinėti tilto statybos galimybių, o pasiūlė koncentruotis į darnaus judrumo sistemos Neringoje ir Klaipėdoje plėtrą. Tad nėra jokių konkrečių projektų, vertinimų, vietos parinkimo aktų, kuriuos reikėtų siųsti Rusijai ar Pasaulio paveldo komitetui“, - teigė aplinkosaugininkas.