Ateinantys 2018-ieji Lietuvos inovacijų rinkai gali tapti itin svarbiais. Lietuvos moksle ir versle susiformavo visos tinkamos aplinkybės, kad įvyktų net penkių sričių proveržiai. Didžiausių laimėjimų tikimasi finansinių ir blockchain (decentralizuota vieša finansinių transakcijų saugojimo sistema) technologijų srityse, kurios gali išstumti Lietuvą į Europines lyderes.
Tarptautiniai mokslo inovacijų ekspertai pripažįsta Lietuvą 2017 m. pasiekus itin reikšmingų aukštumų vystant ir diegiant inovacijas. Neseniai Europos Sąjungos paskelbtoje Europos inovacijų švieslentėje Lietuva šiemet pakilo iš 24 į 16 vietą, užsitikrindama 21 proc. augimą.
Kęstutis Šetkus, Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros (MITA) direktorius, nurodo, kad jau šiandien Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimo apimtys 3,5 kartus viršija bendrą Europos vidurkį. Ypač svarbu tai, kad mokslas bendradarbiauja ne tik su Lietuvos įmonėmis, bet ir su stambiausiomis pasaulinėmis korporacijomis.
„DuPont“, BASF, „Bayer“, „Aventis“ – tai tik kelios pasaulinės korporacijos, aktyviai užsakinėjančios Lietuvos mokslininkų paslaugas. Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimo apimtis iliustruoja MITA rezultatai: šiemet sulaukėme daugiau kaip 800 paraiškų gauti finansavimui. Finansavome daugiau kaip 300 įvairių projektų; didžioji dalis jų buvo mokslininkų ir verslo kartu vykdomi projektai. Tikimės 2018 m. dar didesnių apimčių“, - teigia MITA direktorius.
Daugiausiai inovacijų ir bendradarbiavimo su verslu projektų turi keturios Lietuvos mokslo įstaigos – Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), Kauno technologijų universitetas (KTU) ir Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC).
MITA 2018 m. prognozės
2018 m. žengiame į ES finansavimo laikotarpio vidurio fazę, todėl Lietuvoje bus pradėta daug didelės apimties inovacijų projektų, kurių kiekvieno vertė sieks 1 mln. eurų ir daugiau. Be to, kitais metais Lietuvai minint šimtmetį, MITA pirmininkaus Europos inovacijų agentūrų tinklui TAFTIE, vienijančiam 29 agentūras iš Europos.
Mokslo, technologijų ir inovacijų agentūros ekspertai prognozuoja šių perspektyviausių sričių TOP 5, kuriose bus aktyviausiai vystomos inovacijos: finansinės technologijos; dirbtinis intelektas; gyvybės mokslai ir sveikatos technologijos; kibernetinis saugumas; daiktų internetas.
KTU 2018 m. prognozės
2018 m. medicinos ir informacinių technologijų (IT) srityse su Lietuvos ir tarptautiniais partneriais KTU kurs net du – Sveikatos technologijų ir IT mokslo inovacijų – centrus, kurių veiklos rezultatai bus itin svarbūs ir pripažįstami visos ES mastu. 2018 m. KTU aktyviausią plėtrą skatins sveikatos ir maisto technologijų, taip pat entreprenerystės vystymo projektams. Prof. Astos Pundzienės, KTU mokslo ir inovacijų prorektorės, teigimu, 2017 m. bendros KTU pajamos iš verslo ir mokslo bendradarbiavimo projektų pasiekė 2 mln. eurų; sudaryta virš 300 sutarčių su Lietuvos ir užsienio kompanijomis.
VU 2018 m. prognozės
2018 m. tikimasi proveržio genų inžinerijoje ir inovatyviojoje medicinoje (biobankas ir susijusios inovacijos), dirbtinio intelekto ir kibernetinio saugumo bei neuromokslų srityse. 2017 m. universitete sukurta 20 startuolių.
„Tarp prioritetinių VU inovacijų sričių yra genų inžinerija, biomedicina, neuromokslai, dirbtinis intelektas. VU didžioji dalis bendradarbiavimo su verslu išlieka nukreipta į užsienio rinkas – 85 % verslo partnerių yra stambios tarptautinės kompanijos“, - pastebi prof. dr. Rimantas Jankauskas, VU mokslo prorektorius.
VGTU 2018 m. prognozės
2018 m. Lietuvoje pagreitį įgaus blockchain technologijos ir dirbtinio intelekto sprendimai. 2017 m. Lietuvos bankas ir finansų ministerija žengė labai svarbius žingsnius, kad mūsų įstatyminė bazė taptų dėkinga vystyti šias perspektyvias pasaulines technologijas. Pasak prof. Antano Čenio, VGTU mokslo ir inovacijų prorektoriaus, tarptautinių fintech startuolių registravimas Lietuvoje šiuo metu auga ne procentais, o kartais.
FTMC 2018 m. prognozės
2018 m. prioritetinėmis inovacijų sritimis išliks medžiagų inžinerija ir protingoji fotonika, tačiau didelė dalis inovacijų bus nukreipta ir į dirbtinio intelekto ir skaitmenizavimo inovacijas, siekiant daiktus padaryti protingesniais, diegiant daiktų interneto tyrimus ir plėtrą. Labai svarbiu centro veikloje bus ir tarpdiscipliniškumo skatinimas. 2017 m. centre buvo sukurti 3 startuoliai, o pajamos iš bendradarbiavimo su verslu pasiekė 5,2 mln. eurų.
„ZenPR“ informacija
