Nesvarbu, kiek knygų jie parašė ar kiek apdovanojimų laimėjo, visi rašytojai turi savų keistų įpročių ar įsitikinimų. Vieni gyveno dvigubus gyvenimus, kiti užsiiminėjo keistais hobiais, o treti buvo visiškai pamišę. Šio sąrašo rašytojai visame pasaulyje mylimi už savo įžvalgius ir jaudinančius kūrinius, tačiau dėmesio nusipelno ir jų keisti bei beprotiški gyvenimai.
Bramas Stokeris kūrė sąmokslo teorijas
Nors Bramas Stokeris geriausiai žinomas dėl savo romano „Drakula“, šis airių rašytojas parašė dar kelis kūrinius, niekuo nesusijusius su krauju, šikšnosparniais ar gyvais numirėliais. Štai savo 1910 m. „Famous Impostors“ jis moko, kaip atskleisti sukčius ir apgaules. Bent jau iki paskutiniojo skyriaus, kur rašytojas nuklysta į kiek keistesnes lankas.
Jame rašoma, kad Anglijos karalienė Elžbieta iš tiesų buvo... persirengęs vyras. Pasak Stokerio, tikroji Elžbieta susirgo ir mirė būdama 10-ies, atostogaudama viloje. Kai karalius Henrikas VIII paskelbė atvyksiantis jos aplankyti, mergaitės guvernantė išsigando ir gretimame kaime rado berniuką, kurį perrengė Elžbietos drabužiais. Nuo to laiko šis androginiškas berniukas vaidino Elžbietą ir taip apgavo visą Angliją.
Žinoma, Stokeriui trūko įrodymų – viskas, kuo jis rėmėsi, tai Elžbietos meilė perukams, kuri neva slėpė apgaviko plikimą. Tiesa, ji niekada neištekėjo, o sveikatos klausimus patikėdavo tik savo asmeninam gydytojui...
Maya Angelou dirbo prostitute
JAV poetė ir tokių knygų kaip „I Know Why the Caged Bird Sings“ autorė, Maya Angelou gavo daugybę apdovanojimų, įskaitant Nacionalinį menų medalį ir Prezidento laisvės medalį. Be rašymo, ji dar yra dirbusi šokėja, virėja, laikraščio redaktore, profesore, aktore, ir, taip, prostitute.
Seniausia pasaulyje profesija ji pradėjo užsiiminėti sulaukusi 17. Būdama vieniša motina ir gyvendama San Fransiske, ji susidraugavo su dviem prostitutėmis ir pasisiūlė dirbti kartu su jomis. Vis dėlto, jos „madam“ karjera netruko ilgai – vos po dvejų metų Angelou pakliuvo į vieno sukčiaus pinkles ir buvo įviliota į viešnamį.
Laimei, jos brolis sužinojo, kur ji dirba, ir įtikino Angelou grįžti namo. Nepaisant visų sunkumų, ji nepasidavė ir galiausiai užrašė šį sudėtingą savo gyvenimo etapą autobiografijoje „Gather Together in My Name“.
Charlesui Dickensui patiko mirę žmonės
Taip, jis parašė vienus puikiausių romanų, tačiau Charlesas Dickensas buvo tikras keistuolis – kai nerašydavo apie alkanus našlaičius ar bjaurius šykštuolius, jis mėgdavo leisti laiką Paryžiaus morge.
Tiesa, tai darydavo ne jis vienas. Lankymasis morge buvo tarsi XIX a. ėjimo į kino teatrus versija. Nuobodžiaujantys paryžiečiai ten užsukdavo paspoksoti į žmogžudysčių aukas, savižudžius ir iš Senos upės ištrauktus skenduolius. Kaip yra pasakęs pats rašytojas, „Kai tik esu Paryžiuje, mane tarsi nematoma jėga traukia į morgą. Aš niekada nenoriu ten eiti, bet visada esu ten traukiamas“.
Markas Twainas išrado liemenėlės užsegimą
Be to, kad yra vienas iš žymiausių Amerikos romanistų, Markas Twainas buvo ir pripažintas išradėjas. Svarbiausias jo išradimas buvo lipni juostelė, sulaikanti drabužius, kad šie nenukristų. Kartu su specialiais kabliukais, ši juostelė neleisdavo nusmukti „liemenėms, kelnėms ir kitiems drabužiams“. Įtaisas taip pat buvo nuimamas, kad jį lengvai galėtum sujungti su kitomis aprangos dalimis.
Milijardai žmonių šiandien vis dar naudoja šį Twaino išradimą, tačiau jis jau nebėra nuimamas ir jo nerasite ant liemenių – žmogus, kuris parašė „Tomo Sojerio nuotykius“, išrado elastinį užsegimą, esantį ant liemenėlių nugaros.
J.M. Barrie vadovavo blogiausiai pasaulyje kriketo komandai
Kai jis nerašė istorijų apie Piterį Peną, J.M. Barrie žaidė kriketą. Škotų rašytojas buvo taip apsėstas šio žaidimo, kad netgi įkūrė savo klubą, kuriame žaidė tikri literatūros genijai - Rudyardas Kiplingas, G.K. Chestertonas, A.A. Milne‘as, bei P.G. Wodehouse‘as. Ir nė vienas iš jų nežinojo, ką daro.
Vietoje to, kad žaidėjus rinktųsi atsižvelgdamas į jų įgūdžius, Barrie atsižvelgdavo į tai, ar jam patinka jų... žmonos. Nenuostabu, kad šis klubas žaidė prasčiausiai visoje Jungtinėje Karalystėje.
Turbūt vienintelis komandos narys su bent minimaliais įgūdžiais buvo Arthuras Conanas Doyle‘is, bet ir jis neišgelbėjo klubo nuo visiško fiasko. Na, o Barrie visus pralaimėjimus nurašydavo tam faktui, kad puikūs rašytojai yra ne tokie puikūs atletai.
Philipą K. Dicką įkvėpdavo vizijos
Net jeigu jums neteko atsiversti nė vieno Philipo K. Dicko romano, greičiausiai esate matę ne vieną filmą, sukurtą pagal jo darbus - „Blade Runner“, „Total Recall“ arba „Minority Report“. Tačiau kai kurias jo knygas įkvėpė visiškai beprotiškos vizijos.
1974 m. vasario 20 d. Dickas ilsėjosi po protinio danties ištraukimo operacijos ir laukė nuskausminamųjų pristatymo. Kai pasirodė kurjerė, rašytojas pastebėjo, kad ji turi keistą vėrinį. Čia ir prasideda keistenybės – anot rašytojo, iš vėrinio ėmė sklisti lazerio spindulys, užpildęs Dicko mintis. Šis incidentas paskatino jį sukurti trilogiją „VALIS“ ir 8 000 puslapių apimties prisiminimus „The Exegesis“.
Nors tai skamba beprotiškai, sunku nekreipti dėmesio į vieną istorijos dalį. Vieną dieną būtybė įspėjo Dicką, kad jo sūnus mirs nuo gimimo defekto, kurios nepastebėjo gydytojai. Išsigandęs rašytojas nuskubėjo su vaiku į ligoninę ir paaiškėjo, kad ji buvo teisi. Gydytojai spėjo laiku išgelbėti jo sūnų – ir visa tai lazerio spindulio dėka.
Agatha Christie sprendė tikrus nusikaltimus
Agatha Christie tikriausiai nužudė daugiau žmonių nei bet kuris kitas rašytojas – na, bent jau išgalvotų žmonių. Tačiau viena iš jos knygų net tris kartus išgelbėjo tikras gyvybes.
Jos 1961 m. romane „The Pale Horse“ žudikas naudoja talio sulfatą, nuodą, sukeliantį kvėpavimo sunkumus, kalbos defektus, alpimą, plaukų slinkimą, ir, galiausiai, mirtį. 1975 m. viena detektyvų gerbėja iš Lotynų Amerikos skaitė šią knygą, kai atpažino kelis simptomus, nuo kurių kentėjo jos draugė. Galiausiai paaiškėjo, kad draugės vyras lėtai ją nuodijo, o moteris buvo išgelbėta tik per plauką.
Dar po metų tą pačią knygą skaičiusi seselė iš Anglijos susiejo šiuos simptomus su vienu sunkiai sergančiu kūdikiu iš Kataro. Knygoje moteris perskaitė ir tai, kad talis Vidurio Rytuose yra dažnai naudojamas kaip pesticidas. Moteris įspėjo gydytojus, ir mažasis pacientas buvo išgelbėtas.
Tačiau labiausiai nepaprastas - 1971 m. incidentas Bovingdono mieste, kur žmonės staiga ėmė sirgti keista liga. Kai miesto gydytojas perskaitė „The Pale Horse“, jis suprato, kad „Bovingdono virusas“ yra visai ne liga. Paaiškėjo, kad žmones nuodija serijinis žudikas, o policija greitai suėmė garsųjį nuodytoją Grahamą Fredericką Youngą.
Arthuras Conanas Doyle‘is tikėjo magija
Nors jis sukūrė patį logiškiausią literatūrinį personažą, pats seras Arthuras Conanas Doyle‘is toli gražu nebuvo racionaliausias žmogus Žemėje. Kai per Pirmąjį pasaulinį karą mirė jo sūnus, rašytojas visą gyvenimą pašventė spiritizmui ir netgi ėmė tikėti, kad jo draugas Harry Houdini turi tikrų magiškų galių.
Suirzęs Houdini ne vieną kartą mėgino įrodyti savo draugui, kad magija neegzistuoja, o jo lankomi spiritizmo seansai yra apgavystė. Tačiau visi planai tai padaryti atsigręždavo prieš patį magą, o Doyle‘is taip ir neatsisakė savo įsitikinimų. Galiausiai šie nesutarimai privertė vyrų kelius išsiskirti, ir jie likusį gyvenimą praleido nesantaikoje.
Stiegas Larssonas apmokė partizanes
Visi žinome, kad Ernestas Hemingvėjus buvo tikras didvyris, tačiau jis - ne vienintelis „macho“ literatūros pasaulyje. Švedų rašytojas Stiegas Larssonas taip pat buvo tikras nuotykių ieškotojas. Labiausiai jis išgarsėjo, kai 1977 m. atvykęs į Etiopiją ėmė apmokyti moteris partizanes. Visos jos priklausė Eritrėjos liaudies išvadavimo frontui, marksistinei organizacijai, kovojančiai už Eritrėjos atsiskyrimą nuo Etiopijos.
Buvęs kareivis vienerius metus mokė savo būrį apmėtyti priešus granatomis, bet turėjo grįžti namo, kai susirgo inksto uždegimu. Nors Larssonas mirė prieš pamatydamas, kaip „The Girl with the Dragon Tattoo“ tampa tarptautiniu bestseleriu, jis gyveno pakankamai ilgai, kad pamatytų, kaip Eritrėja atgauna nepriklausomybę.
Normanas Maileris subadė savo žmoną
Nors Normanas Maileris gavo Pulitzerio premijas už „The Executioner’s Song“ ir „The Armies of the Night“, jis buvo pats nemaloniausias šio sąrašo žmogus. Kaip nepagydomas alkoholikas, jis buvo pagarsėjęs savo žiaurumu.
1960 m. jis bandė tapti Niujorko meru, kai vieno kampanijos metu surengto vakarėlio metu prasiveržė jo psichopatinės tendencijos. Kai jis pradėjo pulti savo svečius ir atsitiktinius gatve ėjusius žmones, jo žmona Adele Morales paleido kelias replikas.
Įsiutęs Maileris išsitraukė savo lenktinį peiliuką ir dukart dūrė žmonai. Kai atvyko policija, Morales pasakė parkritusi ant stiklo. Vėliau ji atskleidė, kas iš tiesų nutiko, tačiau rašytojui pavyko išsisukti nuo bausmės – jis parašė dar daug knygų ir sumušė dar daug kitų žmonių.
