Greičiausiai jūs to nė nepastebite, tačiau įvairios kompanijos yra sukūrusios pačias įvairiausias taktikas, skirtas jus padrąsinti išsitraukti tą nelemtą kreditinę kortelę.
Ką žino jos, ko nežinome mes? Korporacijų elitas jau seniai suprato, kad žmogiškosios būtybės nėra racionalūs padarai – jie yra emocionalūs sutvėrimai, kuriais galima neįtikėtinai lengvai manipuliuoti, šiems to nė nepastebint. Ir, deja, tai ypač yra tiesa, kai jūs apsipirkinėjate.
Norite sužinoti, kaip tiksliai jūs esate apgaudinėjami? Neišvengiamai artėjant rudens ir žiemos švenčių sezonui, mes pažvelgėme į visas tas paslėptas žinutes, subtilius interjero pasirinkimus ir ypatingą muziką, kuri groja parduotuvėse ir priverčia jus išleisti daugiau pinigų.
1. „Heineken“ ir „Amazon“ savo logotipuose turi užslėptas šypsenėles, kurios priverčia jus pozityviau žiūrėti į šiuos prekinius ženklus.
Tikriausiai nesate to pastebėję, tačiau „Heineken“ pavadinime esančios trys raidės „e“ yra nupieštos taip, tarsi atrodytų, kad jos šypsosi, „Huffington Post“ atskleidė Johnas Clarke‘as, kompanijos globalinių išorės komunikacijų direktorius. Laimingi veidukai suteikia logotipui „draugiškesnę išvaizdą“, sakė jis. Panašios gudrybės ėmėsi ir „Amazon“, kurios logotipe raides „a“ ir „z“ jungia geltona rodyklė, kurią dizaino agentūra „Turner Duckworth“ sukūrė taip, kad ji atrodytų tarsi šypsenėlė, o elektroninės prekybos milžinė „gautų naudos būdama šiek tiek žmogiškesne“, rašoma agentūros internetinėje svetainėje.
Tuo tarpu Clarke‘as „e“ raides „Heineken“ logotipe paaiškino taip pat, kaip kompanijos įkūrėjo anūkas ir vėliau jos tarybos pirmininkas bei vadovas Freddy Heinekenas 1958 m., kai buvo pakeistas alaus gamintojos dizainas: „Jeigu galime priversti juos nusišypsoti, mes atrodome kur kas draugiškesni“.
2. Dribsnių gamintojos ir kitos kompanijos naudoja į žmones panašius veikėjus, kad jūs jaustumėtės, tarsi pažinotumėte produktą.
Kuo draugiškas tigras ar įžūlus nykštukas yra susiję su jūsų pusryčiais? Visiškai niekuo, tačiau tyrimai rodo, kad mes suformuojame emocinius ryšius, kuomet kompanijos savo produktus antropomorfizuoja su tokiais veikėjais. Jūs perkate ne dribsnius (ar tualetinį popierių, padangas, draudimą ir t.t.), jūs perkate naują draugą!
„Jie padeda apibrėžti prekinį ženklą ir neretai sustiprina pagrindinius tų produktų aspektus bei padeda suteikti jiems asmenybės“, - „HuffPost“ sakė Mike‘as Siemienasas, prekinių ženklų žiniasklaidos ryšių vadybininkas kompanijoje „General Mills“, gaminančioje „Lucky Charms“ dribsnius, paklaustas apie tokių veikėjų naudojimo strategiją.
3. Veikėjai ant dribsnių dėžučių taip pat dažnai žiūri į apačią, kad užmegztų akių kontaktą su vaikais.
Pasak neseniai Cornellio universiteto Maisto ir prekinių ženklų laboratorijos atlikto tyrimo, du trečdaliai veikėjų ant populiariausių vaikų dribsnių dėžučių yra nukreipę savo žvilgsnį į apačią. Veikėjai iš esmės užmezga akių kontaktą su mažais vaikais nuo prekybos centrų lentynų, kad pabrėžtų ištikimybę prekiniam ženklui, teigia tyrėjai.
Mokslininkų komanda taip pat paprašė tyrimo dalyvių pažiūrėti į dvi skirtingas „Twix“ dėžutes – vieną su kiškiu, žiūrinčiu į apačią, ir kitą, kur jis žiūri tiesiai į priekį. Buvo išsiaiškinta, kad taip vadinamas „pasitikėjimas produktu“ išaugo 16 proc., o „ryšio su produktu jausmas“ padidėjo 28 proc., kuomet žmonės žiūrėjo į tą dėžutės versiją, kurioje kiškis užmezgė akių kontaktą.
4. „IHOP“ pakeitė savo meniu dizainą, kad užsisakytumėte daugiau.
„IHOP“ neseniai suprato galinti į kur kas geresnę pusę pakeisti savo meniu, kuris buvo painus ir perkrautas. Tuomet tinklinis restoranas pakeitė savo meniu dizainą taip, kad jis būtų aiškesnis, įtraukė į jį spalvomis suskirstytas kategorijas bei nuotraukas, nuo kurių tysta seilės.
Jų tikslas buvo sukurti tokį meniu, kurį klientams būtų lengviau suvirškinti ir tokiu būdu padėti žmonėms užsisakyti daugiau maisto, skelbia neseniai „Bloomberg“ paskelbtas video. Ir, atrodo, ši strategija suveikė: restoranų grandinės pardavimai nuo 2013 m. birželio smarkiai išaugo.
5. „Bloomingdale's“ ir kitos parduotuvės naudoja specifinius kvapus, kad paskatintų jus išleisti daugiau pinigų.
Ar esate pastebėję, kad prekybos centrai šventinio sezono metu kvepia tarsi cinamono lazdelės? Pasirodo, tas malonus kvapas yra skirtas tam, kad jūs išleistumėte daugiau pinigų ir po to sugrįžtumėte išleisti dar daugiau. Pavyzdžiui, 2013 m. „Time“ paskelbė, kad „Bloomingdale's“ maudymosi kostiumėlių skyriuje specialiai naudoja kokosų kvapas, o tokios parduotuvės, kaip „Hugo Boss“, kreipiasi į profesionalias kompanijas, kad šios jų prekėms pritaikytų skirtingus kvapus.
6. Prekybos centrai vaisius ir daržoves laiko parduotuvės priekyje, kad vėliau jūs nusipirktumėte greito maisto.
Tai, kad apsipirkinėjimą kone kiekviename prekybos centre pradedame nuo vaisių ir daržovių skyriaus – joks atsitiktinumas. Specialistai yra išsiaiškinę, kad jeigu įeinate į parduotuvę gerai jausdamiesi dėl savo sveikų pasirinkimų, vėliau nesigailite to, kad perkate visus tuos sausainukus, bulvių traškučius ir limonado butelius.
7. „J.C. Penney“ išpučia kainas, kad vėliau per išpardavimus atrodytų, jog pirkėjai gauna didžiules nuolaidas.
Praėjusiais metais „Reuters“ patvirtino, kad „J.C. Penney“ naudoja gerai prekybininkų tarpe žinomą strategiją „padidink ir sumažink“, kad priviliotų pirkėjus ir padidintų pardavimus. Ir taip, ši taktika yra būtent tokia, kaip ir skamba: parduotuvė apgaulingai išpučia prekių kainas ir tuomet jas sumažina per išpardavimus ir nuolaidas, kad tie pirkinukai atrodytų šiek tiek labiau viliojantys.
8. „Apple“ ne iš karto atsiunčia čekį už „iTunes“ atsisiuntimus, kad nesijaustumėte taip blogai dėl to, jog impulsyviai nusipirkote tą naują Iggy Azalea singlą.
Ar kada nors esate iš karto gailėjęsi impulsyvaus pirkinio internete? „Apple“ sumažina tą kaltės jausmą paprasčiausiai atidėdama čekio už „iTunes“ ar „App Store“ pirkinius atsiuntimą pora valandų ar dienų, teigia „Wired“. Kaip pasalūniška!
9. Parduotuvės jus prisivilioja leisdamos prieš perkant liesti prekes.
2010 m. Kalifornijos technologijų instituto ekonomistų atliktas tyrimas atskleidė, kad pirkėjai sumoka iki 50 proc. daugiau už tas prekes, kurias prieš pirkdami gali paliesti. Taigi, nors apsipirkinėjimas internetinėse parduotuvėse tam tikrais atžvilgiais yra patogesnis, jūs išleisite daugiau pinigų už daiktą, jeigu turėsite tiesioginį kontaktą su juo tradicinėje parduotuvėje.
10. Parduotuvės leidžia lėtą muziką, kad jūs ilgiau liktumėte parduotuvėje ir užmegztumėte emocinį santykį su prekėmis.
Vieno Azijos prekybos centro vadovybė pastebėjo didelį apsiperkančių besilaukiančių moterų skaičiaus augimą po to, kai jame „pradėta leisti raminanti muzika iš tų laikų, kai tos moterys gimė“, savo knygoje „Brandwashed: Tricks Companies Use to Manipulate Our Minds and Persuade Us to Buy“ rašo marketingo ekspertas Martinas Lindstromas. Ir, anot jo, tos pačios moterys pranešė, kad prekybos centro muzika turėjo raminantį poveikį jų vaikams net ir po to, kai jie gimė.
Dar vienas, Škotijoje atliktas tyrimas išsiaiškino, kad restoranų lankytojai išleido daugiau pinigų užsisakinėdami maistą, kai patalpoje grodavo lėta muzika, palyginus su greita. Galbūt todėl „Starbucks“ visuomet leidžia džiazą, o maisto prekių parduotuvėse groja lėta lifto stiliaus muzika.
Tiesa, greitos ir ritmingos muzikos pasirinkimas paskatina pirkėjus greičiau apeiti parduotuvę ir impulsyviau pirkti, skelbia vienas tyrimas, išspausdintas Europos mokslinių tyrimų žurnale.
