Žurnalistas, publicistas, redaktorius
Žinomam žurnalistui, publicistui ir rašytojui Vytautui Žeimantui sukako 75-eri metai. Tokios sukaktys skatina ne tik švęsti, sėsti prie šventinio stalo, bet ir susimąstyti, pabandyti pasverti nueitą gyvenimo ir kūrybos kelią. Jo kelias vientisas – žurnalistikoje. Visą gyvenimą dirbo laikraščiuose. 1988-1998 metais, per patį valdžių virsmą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, jis vadovavo tuomet labai populiariam, turėjusiam per 180 000 prenumeratorių Vilniaus miesto laikraščiui „Vakarinės naujienos“, buvo jų vyriausiasis redaktorius. 1999-2009 m. buvo dienraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. Nuo 2013 m. iki šiol yra Lietuvos žurnalistų sąjungos internetinio laikračio redaktorius.
Per daugiau kaip 40 žurnalistinės veiklos metų parašė ir paskelbė ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Lenkijoje, JAV, Rusijoje, Baltarusijoje, Australijoje, kitur daugiau kaip du tūkstančius straipsnių, interviu, apybraižų įvairia tematika lietuvių, anglų, lenkų, rusų, baltarusių, altajiečių ir kitomis kalbomis. Bendravo ir su lietuvių spauda užsienyje. Skelbė straipsnius „Čikagos aide“, „Drauge“ (JAV), „Mūsų pastogėje“ (Australija), „Europos lietuvyje“ (Dž. Britanija), „Aušroje“ (Lenkija), kitur.
Rašė įvairiomis temomis. Ypač jį domino kultūra, aplinkosauga, ūkio problemos, Lietuvos istorija, kraštotyra, kelionių apybraižos. Daug jo publikacijų, skelbtų periodikoje, vėliau sugulė į knygas. V. Žeimantas išleido publicistikos knygas „Teisingumas reikalauja“ (1984, Brailio raštu 1986) , A Cal for Justice (anglų k. 1986), „Procesas nesibaigia“ (1988), analitines knygas „Lietuvos vartotojų kooperacija: nuo pirmųjų žingsnių iki 2000 metų“ (kartu su V.Vaitkumi, 2000), „Atvertas langas į Europą“ (2002), „Okno, otwarte do Europy“ (lenkų k. 2000). Sudarė ir suredagavo knygas „Sutelktomis jėgomis – į pažangą. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos 15-metis“ (2007), „Pokalbiai apie melioraciją Lietuvoje“ (2009), „Garbinga Neniškių šeima (2012).
2010 m. V. Žeimantas buvo apdovanotas medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“, 2017 m. – medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“. 2018 m. jam buvo įteiktas LŽS 90-mečio prizas „Šviesos simbolis“.
Rašytojas, poetas, vertėjas
Pradėjęs nuo žurnalistikos, nuo paprastų straipsnių, interviu, jis greitai perėjo į aukštesnį žurnalistikos lygį, ėmė rašyti apybraižas, humoreskas, feljetonus. Vėliau – užsiėmė ir grožine literatūra. Spaudoje ir knygose pasirodė jo kurtos miniatiūros, esė, apsakymai, legendos, apysakos, eilėraščiai.
1992 m. išėjo kelionių esė knyga „Vilkas su varpeliu“, 2002 m. – apysaka vaikams „Baltamiškio istorijos“, 2003 m. – esė „Rašytojas Jeronimas Laucius“, 2004 m. – legenda „Ignalinos legenda“, 2006 m. – eilėraščių ir dainų rinkinys „Žodis apie žodį“, 2009 m. išleido bibliografinę knygą „Mano žurnalistikos dešimtmečiai“. 2006 m. „Lietuvos aide“ paskelbė nuotykių romaną vaikams „Trys draugai ir mergaitė“.
Be to, inicijavo ir išleido žurnalistų poezijos rinkinius: „Šitas aidas toli girdis...“ (2012) ir „Sušvieski, saule“ (2014), kuriuose, beje, yra paskelbęs ir Amerikoje dirbusių lietuvių žurnalistų Leonardo Kazimiero Andriekaus, Balio Augino, Anatolijaus Kairio, Fausto Kiršos, Stasio Lauciaus, Alfonso Nako eilėraščių. 2019 m. jis inicijavo ir Vilniuje išleido Maironio eilėraščių baltarusių ir lietuvių kalba rinkinį „Vianok z ruty/Rūtų vainikas“.
Savarankiškai išmokęs baltarusių kalbą, pradėjo versti mūsų kaimynų rašytojų kūrybą. Iš baltarusių kalbos išvertė M. Tanko, A.Paškevič (Ciotka), M. Hareckio, L. Arabei, A. Karliukevičiaus, V. Karatkevič, G. Marčiuko kūrinių. Atskira knyga 2015 m. Vilniuje išėjo jo versta Alesiaus Karliukevičiaus apysaka „Šuburšuno nuotykiai“. 2006 m. V. Žeimantui Lietuvos kultūros ministro įsakymu buvo suteiktas valstybės pripažinto meno kūrėjo statusas. 2010 m. buvo priimtas į Baltarusijos rašytojų sąjungą.
Šiuo metu jis jau atidavė spaudai monografiją „Gimtuojų dvasingu žodžiu“ apie Vilniaus krašte tarpukaryje dirbusius baltarusių katalikų kunigus – poetus, rašytojus, baltarusiškos spaudos Vilniuje leidėjus, baltarusių tautinio atgimimo šauklius. Be to, kartu su kolegomis Vytu Urbonu ir Genovaite Burneikiene baigia spaudai ruošti „Lietuvos žiniasklaidos encikolediją“, kurioje, beje, bus apžvelgiami ir lietuvių išeivijoje leisti ir leidžiami periodiniai leidiniai, aprašomi ir ten dirbantys spaudos žmonės.
Pagerbtas ir kaip sporto žurnalistas
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) irgi pagerbė jubiliatą. LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė V. Žeimantui įteikė LTOK medalį „Už nuopelnus“.
V. Žeimantas jaunystėje aktyviai sportavo, tapęs žurnalistu, daug rašė ir sporto tematika. Ypač daug sporto tematika jis ėmė rašyti, kai 1999 metais pradėjo dirbti „Lietuvos aido“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, nes, tarp kitų darbų, jam buvo priskirtas ir Sporto skyriaus kuravimas. 2003 metais jis buvo priimtas į Lietuvos sporto žurnalistų federaciją, 2006 metais tapo Lietuvos olimpinės akademijos nariu.
Sporto tematika yra parašęs ir išleidęs tris monografijas: „Vandensvydis Lietuvoje“ (2011), „Lietuvos parolimpinis sportas 1991-2011 m.“ (2012) ir „Lietuvos sporto klubas „Makabi“. 2016-2016“ (2015).
Sporto tematika yra paskelbęs per 60 straipsnių dviejose Vilniuje leistose enciklopedijose: „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (2001-2015) ir „Lietuvos sporto enciklopedijoje“ (2010-2013).
2001 metais Vytautas Žeimantas tapo LTOK kūrybinio konkurso „Olimpinių idėjų propagavimas“ laureatu, 2004 metais buvo apdovanotas LTOK „Carta Solemnis“ ir Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento Sporto garbės komandoro ženklu, 2009 metais apdovanotas LTOK prizu „Citius. Altius. Fortius“.
Palinkėkime kolegai Vytautui geros sveikatos ir kūrybinės sėkmės.
Loreta Nikolenkienė
