Tūkstančiai moterų ir vaikų, rizikuojančių savo gyvybėmis kertant pavojingus Viduržemio jūros vandenis iš Šiaurės Afrikos į Italiją, kad pabėgtų nuo karo ir skurdo, susiduria su smurtu, seksualiniu išnaudojimu ir kitomis prievartos formomis, atskleidžia nauja Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ataskaita.
Praėjusių metų pabaigoje atliktas migrantų gyvenimo sąlygų Libijoje tyrimas atskleidė siaubą keliančius smurto lygius migrantų kelionių metu, teigia UNICEF. Tyrimo metu Libijoje, oficialiais duomenimis, glaudėsi 256 000 migrantų, įskaitant 30 800 moterų ir daugiau nei 23 100 vaikų. Net trečdalis vaikų į Libiją atvyko be suaugusiųjų priežiūros, o realūs skaičiai gali būti mažiausiai tris kartus didesni.
„Beveik pusė apklaustų moterų pranešė susidūrusios su seksualiniu priekabiavimu ar prievarta, o dauguma vaikų ir paauglių pranešė patyrę verbalinį ar emocinį smurtą. Pusė jų taip pat buvo baudžiami fizinėmis bausmėmis, - teigia Afshan Khan, UNICEF regioninė direktorė ir specialioji koordinatorė pabėgėlių ir migrantų krizei Europoje. – Moterys, gyvenančios pabėgėlių sulaikymo centruose, kalbėjo apie labai sunkias sąlygas, vargingą mitybą ir sanitarinę situaciją.“
Iš viso Libijoje veikia 34 pabėgėlių sulaikymo centrai. 24 iš jų valdo Libijos vyriausybės Kovos su nelegalia migracija departamentas. Manoma, kad tuose centruose gyvena nuo 4 iki 7 tūkstančių migrantų.
Tarptautinė bendruomenė, įskaitant UNICEF, turi prieigą prie mažiau nei pusės vyriausybinių centrų. Nors ekspertai negalėjo patekti į kariuomenės valdomus centrus, juose gyvenę žmonės juos apibūdino kaip „priverstinio darbo stovyklas, fermas, sandėlius ir kalėjimus, valdomus ginkluotų grupių“.
UNICEF ataskaitoje rašoma, kad tiems tūkstančiams moterų ir vaikų, kalinamų sukarintuose migrantų centruose, „jie yra tarsi gyvas pragaras“, kur žmonės yra neteisėtai laikomi mėnesių mėnesius „purvinomis, ankštomis sąlygomis“.
Khan teigimu, dauguma pernai metų pabaigoje apklaustų moterų ir vaikų sakė, jog „tikisi dar ilgą laiką praleisti Libijoje, kad galėtų susimokėti už savo kitą kelionės etapą“, į Europą. Kontrabandininkai žmonėmis prašo nuo $100 iki daugiau nei $2,100 už perplukdymą iš Libijos į Italiją. Khan naujienų šaltiniui „Voice of America“ sakė, kad kai migrantai pasiekia Libiją, jie neretai atsiduria tokių kontrabandininkų rankose, o jauni žmonės ir vaikai yra laikomi preke.
„Kelionės metu su jais nėra elgiamasi kaip su žmonėmis“, - sakė ji.
Ji taip pat sakė, kad migrantams nebūtina paduoti visų pinigų iš anksto – jie yra mokami atitinkamais kelionės etapais: „Dauguma jaunų merginų, su kuriomis kalbėjausi, sakė turėjusios pinigų tik pradiniam kelionės įnašui, o likusią sumą užsidirbdavo prekiaudamos savo kūnu. Tos merginos yra ypatingai pažeidžiamos. Tai yra žmonių išnaudojimas seksualinėms reikmėms.“
Khan teigimu, vaikai, ypač mergaitės, nusikaltėlių gaujų dažnai taip pat yra išvežami į kitas šalis prostitucijai. Ji pažymėjo, kad berniukai neretai taip pat atsiduria nusikaltėlių tinkluose ir yra verčiami elgetauti ar vagiliauti gatvėse arba patenka į prostituciją.
Jei dar būtų negana šių siaubingų patirčių, ataskaita taip pat atskleidžia, kad daugybė vaikų miršta pavojingose kelionėse migrantų maršrutu iš Šiaurės Afrikos į Europą. Praėjusiais metais pakeliui iš Libijos į Italiją savo gyvybių neteko per 4 500 žmonių, įskaitant mažiausiai 700 mažamečių. Būtent Viduržemio jūros ruožas tarp šių dviejų šalių pastaraisiais metais tapo pagrindiniu keliu migrantams, ieškantiems geresnio gyvenimo Europoje.
Khan taip pat sakė, kad kelionė dykuma iš Nigerio į Libiją yra kitas itin pavojingas maršrutas migrantams: „Dykumoje mirštančių vaikų, moterų, vyrų skaičius mums yra nežinomas. Jie negauna jokios apsaugos, jokios pagalbos.“
UNICEF duomenimis, dykumos kelią į Libiją renkasi ir vaikai iš Somalio, Etiopijos, Nigerijos, Nigerio, Eritrėjos bei Gambijos.
„Juos stumia įvairūs faktoriai, nuo karinių konfliktų ir ekonominių galimybių trūkumo iki priverstinio darbo ar mergaičių ištekinimo. Tai kuria tokią tragediją, kokios neregėjome visą amžių, - teigia Khan. – Tam reikia kur kas labiau koordinuoto atsako negu matėme iki šiol.“
