Kuomet 2013 metų pradžioje vadovauti Vladimiro Romanovo likimo valioje paliktam Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui sugrįžo Paulius Motiejūnas, buvo kalbama apie 20–25 mln. Lt siekusias skolas. Vis dėlto, kaip rodo VŠĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ 2012–2013 metų (nuo birželio iki birželio) finansinė ataskaita, 2013 metų birželį „Žalgiris“ turėjo net 40,464 mln. litų skolą ir ji bet kurią akimirką gali išaugti iki protu nesuvokiamo skolų cunamio, kuris gali nušluoti ekipą nuo žemės paviršiaus.
Kaip rodo šios organizacijos ataskaita, 2012–2013 metais „Žalgiris“ iš viso gavo kiek daugiau nei 12,2 mln. litų pajamų, o veiklos sąnaudos buvo daug didesnės – siekė daugiau nei 29,9 mln. litų.
Pavyzdžiui 2012–2013 metų sezone „Žalgirio“ klubo vadovybė vien žaidėjų atlyginimams išleido nei daug, nei mažai – 21,76 mln. litų, dar 3,5 mln. buvo atseikėta įmonės darbuotojų išlaikymui, o beveik 3,2 mln. litų – kitoms su sportine veikla susijusioms išlaidoms.
Paprasta žmonių kalba sakant: „Žalgiris“ tapo skolų maišu, kuris ne tuštėja, o kaip rudens derlius – tik pilnėja. Iš jų 14,5 mln. litų – finansinės skolos, 3,2 mln. – ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis, o daugiau nei 20,5 mln. Lt ataskaitoje yra įvardinti kaip „kiti trumpalaikiai įsipareigojimai“. Negana to, finansinė ataskaita rodo, kad bet kurią dieną „Žalgirio“ duobė gali pagilėti beveik dvigubai.
Jeigu buvę ir esami žaidėjai, su kuriais ekipa yra neva sudariusi taikos sutartis dėl neišmokėtų atlyginimų, nuspręstų kreiptis į teismą, prie komandos skolos „lyg iš giedro dangaus“ prisidėtų dar apie 31 mln. litų.
Kaip gali atsirasti tokia skola? Ataskaitoje pateikiama informacija dėl galimų būsimų ieškinių „Žalgirio“ klubui.
VŠĮ „Kauno „Žalgirio“ rėmėjas“ yra skolinga buvusiems ir esamiems žaidėjams bei treneriams, su kuriais sudaryta taikos sutartis, 3,817 mln. eurų sumą (13,16 mln. Lt.). Tiekėjams ir paskolų teikėjams „Žalgirį“ administruojanti įmonė yra skolinga dar 5,153 mln. eurų (17,78 mln. Lt.).
Tai reiškia, kad bet kuriems iš pastarųjų nusprendus kreiptis į teismą, prie „Žalgirio“ skolos kaipmat prisidėtų įspūdinga beveik 9 mln. eurų (31 mln. Lt.) suma. Tad matematika gan paprasta – prie praėjusių metų birželį turėtos 40 mln. litų skolos pridėjus kol kas virtualią, tačiau realią apie 31 mln. litų skolą, susidarys 70 mln. litų „praraja“, kuri „Žalgirį“ gali tiesiog praryti.
Šiuo metu teismo procesus prieš LKL čempionus yra laimėję du buvę krepšininkai – kroatas Marko Popovičius ir serbas Milovanas Rakovičius bei jų agentai. Dėl šių dviejų bylų „Žalgiriui“ nuo šių metų pradžios FIBA buvo uždraudusi registruoti naujus žaidėjus, tiesa, šis draudimas šį antradienį buvo panaikintas. Be to, dėl šių skolų klubui yra paskirti keturi turto areštai, kurių vertė iš viso siekia 17,5 mln. litų.
Dėl šios priežasties „Žalgirio“ gretose nei LKL, nei Eurolygoje negalėjo rungtyniauti amerikiečiai Maalikas Waynsas ir Jamesas Andersonas. Jie praleido visus tris pirmuosius Lietuvos čempionų susitikimus LKL čempionate, vieną kurių „Žalgiris“ sensacingai pralaimėjo Utenos „Juventus“.
Komandos vadovas Paulius Motiejūnas rugsėjo 30-ąją kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir jos kontroliuojamas įmones su prašymu paskolinti arba suteikti 2,35 mln. Lt paramą iki spalio 3 d. Tiek komanda yra skolinga M.Popovičiui ir M.Rakovičiui – iš esmės, be šių pinigų Kauno ekipos sezonas galėjo būti labai liūdnas. Tačiau krepšinio klubas penktadienį pranešė sudaręs paskolų sutartis su Kauno savivaldybės įmonėmis ir artimiausiu metu gaus reikiamus 2,35 mln. litų, kuriuos grąžins buvusiems krepšininkams, kad galėtų registruoti naujus žaidėjus.
„Klausimas paprastas – išsigelbės „Žalgiris“ arba ne. Nes blogiausia situacija turi savo pasekmes. Tada viskas griūna ir ekipa gali išnykti. Jei neturėsime stiprios komandos, nebus pergalių, į rungtynes rinksis mažiau sirgalių. Mažiau sirgalių, tuomet atsiras numatyto biudžeto už parduotus bilietus trūkumas. Problemos su biudžetu – ekipos žlugimas“, – praėjusį ketvirtadienį sakė P.Motiejūnas.
