Praėjus daugiau nei šimtui dienų nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos bei po neseniai įvykusio vieno svarbiausių JAV pareigūnų, gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso vizito Lietuvoje, galima daryti pirmąsias išvadas ir pastebėjimus apie naujojo JAV prezidento valdymą ir jo administracijos prioritetus.
Per minėtą laikotarpį buvo galima pastebėti daug vilčių ir nusivylimų tiek D. Trumpo šalininkų, tiek jo oponentų stovyklose: dalis prezidento šalininkų (kaip ir oponentų) manė, kad D. Trumpas radikaliai nukreips JAV biurokratinio aparato dėmesį į vidaus politikos problematiką – JAV rūpinsis „savo problemomis“ ir taps uždaresnė bei abejingesnė likusiam pasauliui. Kiti tuo tarpu atidžiai sekė kiekvieną prezidento veiksmą ar pasisakymą bei stengėsi iš to sukelti „amžiaus skandalą“, diskredituosiantį naująjį šalies vadovą. Tačiau D. Trumpo prezidentūra, priešingai nei tikėtasi, gana sėkmingai įveikė pirmąjį vertinimo laikotarpį ir nesileido į jokius kraštutinumus.
Neišsipildžiusius lūkesčius ir prognozes galimai paskatino arši rinkimų kampanija tiek iš D. Trumpo, tiek iš Demokratų partijos pusės, per kurią, remiantis aštria kandidatų ir jų štabų retorika, buvo padaryta daug išankstinių išvadų apie būsimą šalies lyderį. Tačiau D. Trumpui pradėjus eiti prezidento pareigas, daugelis šių mitų subliuško. Nors naujasis JAV prezidentas nuo pat pirmųjų kadencijos dienų ėmėsi rinkimų pažado spręsti JAV vidaus politikos dilemas (pvz., sveikatos apsaugos sistemos „Obamacare“ pertvarką ar pažadėtą drastišką, Ronaldo Reagano laikus primenantį, mokesčių mažinimo planą), užsienio politikos vektorius neliko apleistas. Amerika neužsidarė: D. Trumpas per pirmąsias kadencijos dienas pasirašė įsaką dėl ISIS sunaikinimo, ėmėsi veiksmų Sirijos ir Korėjos konfliktuose, o aukšti JAV pareigūnai su viceprezidentu Mike‘u Pence‘u ir Jamesu Mittisu priešakyje pradėjo aktyvią kampaniją, kurios tikslas – patikinti sąjungininkus dėl JAV karinių įsipareigojimų vykdymo bei lyderystės NATO. Vienas tokių vizitų, simboliškai pripažindamas didėjančią mūsų lyderystę saugumo ir gynybos srityse, vyko ir Lietuvoje. J. Mattisas patikino Lietuvą dėl JAV įsipareigojimo ginti mūsų šalį, pagyrė už iniciatyvą didinti šalies gynybos biudžetą ir diskusijų metu pademonstravo išskirtinį mūsų regiono problematikos išmanymą bei užtikrino JAV pasirengimą padėti spręsti likusias mūsų šalies gynybos problemas.
D. Trumpo kadencijai įsibėgėjus, tenka konstatuoti, kad nepasitvirtino ir oponentų skleistas mitas apie D. Trumpo skeptišką požiūrį į gynybą ir NATO. JAV prezidentas ir jo atstovai daugelį kartų pozityviai atsiliepė apie Aljansą, tačiau labai aiškiai pabrėžė bent minimalią visų jo narių įsipareigojimų vykdymo svarbą. Tokia nuostata, priešingai nei prognozuota, tik sustiprino NATO. Kitaip tariant, rinkimų kampanijos metu viešojoje erdvėje paskleisti iškreipti D. Trumpo teiginiai taip pat nepasitvirtino, o prezidento žadėtas dėmesys JAV vidaus politikai nereiškia JAV lyderystės pasaulyje atsisakymo. Kaip atrodys tolesnė JAV lyderystė Aljanse, pamatysime jau netolimoje ateityje.
Vienintelis, kol kas su klaustuku liekantis ir Lietuvai svarbus klausimas yra JAV santykiai su Rusija. Nors D. Trumpas daugelį kartų minėjo, kad jokių išankstinių, pozityvių nuostatų Rusijos atžvilgiu neturi, tačiau Rusijos diplomatai šiuo metu aktyviai bando užsitikrinti naujosios administracijos palankumą – siūlomi įvairūs bendradarbiavimo scenarijai, kovos su terorizmu iniciatyvos, bendri Artimųjų Rytų konfliktų sprendimai ir t. t. Vis dėlto iš ligšiolinių D. Trumpo ir jo komandos veiksmų (pvz., Sirijos režimo karinės bazės bombardavimas) galima daryti prielaidą, kad Rusijos vaidmuo tarptautinėje arenoje nėra sureikšminamas ir jos sau priskirta „veto teisė“ nebus toleruojama. Teigiamai nuteikė ir šių metų gegužės pradžios Seimo delegacijos vizitas JAV, kurio metu apie mūsų regiono problematiką diskutavome su prezidento administracijos atstovais. Privalau pripažinti, kad visos Prezidento Baracko Obamos kadencijos metu Baltuosiuose rūmuose nebuvo pademonstruota tiek dėmesio ir supratimo, kiek per kelis D. Trumpo administracijos mėnesius (panašaus dėmesio sulaukdavome ankstesnio JAV viceprezidento ar kituose svarbiuose Vašingtono kabinetuose, tačiau artimiausios šalies prezidento aplinkos požiūris į mus šiuo metu yra daug palankesnis). Tačiau, nepaisant teigiamų signalų iš D. Trumpo aplinkos, tikrasis naujosios JAV administracijos požiūris į santykius su Rusija galimai paaiškės tik po pirmųjų susitikimų tarp šalių vadovų.
Džiugu, kad Lietuvoje diskusijos apie JAV nenutilo, nepaisant to, kad rinkimai baigėsi. D. Trumpo „šimtadienis“ suteikė mums daug vertingų pamokų – naujoji JAV administracija padėjo mūsų politikams, diplomatams ir politologams susidaryti platesnį vaizdą apie Ameriką ir joje glūdinčias takoskyras. Kitaip nei teigė kritikai JAV ir Lietuvoje, ar tikėjosi kai kurie D. Trumpo šalininkai, Amerika nesiizoliuoja ir neužsidaro. Naujoji JAV administracija imasi aktyvios lyderystės ir, kaip ir visos iki jos, kadencijos pradžioje identifikuoja savo partnerius ir oponentus. Buvimas pastarųjų gretose yra tapatus buvimui už laisvojo pasaulio ribų, kurias gina JAV. Galime pasidžiaugti, kad mūsų šalies lyderiai: Prezidentė, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai sėkmingai plečia ryšius su naująja Baltųjų rūmų administracija. Džiugu, kad Seime taip pat imama vis rimčiau suvokti santykių su JAV svarba. Tačiau rimta problema vis dar išlieka dažnai paviršutiniška ir emocijomis paremta sudėtingų JAV vidaus politikos procesų analizė viešojoje erdvėje.
Tikiuosi, kad būsimi Lietuvos vadovų susitikimai su naujuoju JAV lyderiu NATO viršūnių susitikime ar Šiaurės Baltijos šalių parlamento vadovų susitikimuose Vašingtone nubrėš naujas gaires mūsų transatlantinei darbotvarkei – per artimiausius ketverius D. Trumpo administravimo metus privalome įtvirtinti Lietuvos lyderystę ne tik saugumo ir gynybos, bet ir energetinės nepriklausomybės, kibernetinio saugumo, ekonomikos ir inovacijų srityse. Šiose srityse mūsų partnerystė su JAV šiuo metu ypač sparčiai vystosi. JAV lyderystė pasaulyje gali sustiprinti Lietuvos lyderystę regione. Todėl privalome susivienyti ir, užuot bandę lygioje vietoje kritikuoti naująją administraciją, imti pavyzdį iš gruzinų ir lenkų bei visi kartu planuoti, kaip naujuosius Baltųjų rūmų šeimininkus palenkti į sau naudingą pusę.
Žygimantas Pavilionis, Seimo narys, TS-LKD frakcijos narys
