Gražios Kalėdos buvo 1991 metais. Tada tyliai ramiai išnyko Sovietų Sąjunga. Laimei, kad be pilietinio karo ir apokalipsinių reiškinių, kurie lydi imperijų griūtis. Tačiau griūvantis milžinas molinėmis kojomis apibarstė pasaulį nuodingomis šukėmis. Konvulsijos tęsiasi iki šiol.
Lietuva per pastaruosius šimtą metų du kartus sugebėjo atsitiesti po išsivadavimo iš gauruotos kilmės globėjo. Sunkiai dirbdami, sukandę dantis dusyk pasukome pažangos ir gerovės ratą tinkama linkme. Neišvengta klaidų, neteisybės, nuostolių, bet atkuriamos valstybės kontūrų nenupieši ramiai atsidėjęs prie darbastalio su kava ir sumuštiniais. Mes mokomės ir išmokstame, nepaisant visų pagiežingai lojančių tarp mūsų ir šalia mūsų. Apmaudu, kad mūsų gretose dar yra ir naudingų idiotų. Bet laikykime tai šalutiniu pažangos produktu. Juk ir moderniausiuose laivuose atsiranda žiurkių.
Ar su SSRS griūtimi baigėsi Šaltasis karas? Gal iš Vašingtono, Londono ar Berlyno ir atrodė, kad taip. Ekonomiškai sutriuškinta komunistų imperija vakariečiams nustojo būti grėsme. Baltijos šalių patirtis rodo ką kita - šis karas tęsiasi naujomis formomis ir naujais vardais. Tęsiasi daug metų, tik vienai pusei nežinant – kaip meilė be atsako.
Tik matrioškai pradėjus trūkti pudros ir lūpdažių makiažui, Vakarams atsivėrė akys – po geraširde fizionomija kyšo tas pats išsišiepęs ir agresyvus meškos snukis. Žvėris jau nutrūkęs nuo grandinės ir bando perstumdyti pasaulio sienas.
Rusijos prezidentas Putinas kartą jau sakė, kad jis laiko SSRS griūtį didžiausia geopolitine katastrofa. Jo atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas gruodžio 21 dieną interviu televizijai „Mir“ papildė teiginį – Putinas mano, kad „SSRS pabaiga tapo katastrofa visoms tautoms, kurios gyveno po sąjunginės valstybės vėliava. Ir logika diktuoja, kad buvusios SSRS erdvėje reikia naujos integracijos. Šis procesas neturi jokių alternatyvų.“ Interviu TASS‘ui pirmas ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pareiškė manąs, kad „naujoji sąjunga gali būti. Ta pačia sudėtimi, su ankstesnėmis sienomis, savanoriškai“.
Kremlius atviru tekstu deklaruoja savo siekius. Kaip ir atvirais karo veiksmais dabar drasko į Vakarus pasukusią Ukrainą. Liūdėjome, pergyvenome, reiškėme užuojautas dėl dvylikos žmonių žūties Berlyno kalėdinėje mugėje. Rytų Ukrainoje po kovų suintensyvėjimo žuvo 8 ukrainiečių kariai. Ši žinia tebuvo žinutė, kuri mažai ką pasaulyje sudomino. Tarsi jau priprasta prie mirties „tame konflikte“. Bet tai ir mūsų konfliktas. Vertybių fronto linija, kurioje bręsta tikra, o ne pramanyta geopolitinė katastrofa. Ir abejingumas naujienoms iš Ukrainos yra tai, ko Kremlius ir siekia.
Maskvos tikslai yra toli siekiantys. Bandęs kąsti ir už tai priverstas laikytis dietos, žvėris kantriai laukia. Urgzdamas stebi, kol naivūs pirkėjai turgaus aikštėje nurims, primirš pasiutusią karingą mešką ir rūpinsis tik perkamų pomidorų raudoniu. Bet žvėris vėl puls. Nes jis taip išdresiruotas.
Šaltasis karas stingdo pasaulį. Daugeliui mūsų jis niekada nesibaigė. Tačiau dabar esame šiapus, o ne anapus Geležinės uždangos.
Ir laisvai galime švęsti Kalėdas.
Šaltinis: 15min
