Organizacija „Citizens Against Government Waste“ (liet. „Piliečiai prieš vyriausybės išlaidų švaistymą“, CAGW) išleido atnaujintą savo kasmetinę ataskaitą, taip vadinamą „Kiaulių knygą“ („Pig Book“), kuri dokumentuoja vyriausybės lėšų švaistymo atvejus.
„Vyriausybės lėšų švaistymas ir toliau gyvuoja Vašingtone, nepaisant valdžios tvirtinimų, kad yra priešingai, - aiškinama ataskaitoje. – Jau ketvirtą kartą nuo to laiko, kai Kongresas priėmė sprendimą stebėti vyriausybės išlaidų skirstymą, įsigaliojusį 2011-aisiais fiskaliniais metais, mūsų organizacija atskleidė jo pažeidimus.“
Naujausioje „Kiaulių knygoje“ aprašomi net 124 lėšų švaistymo atvejai. Tai 17 proc. daugiau nei pernai metais ir net 10 kartų daugiau nei 2011-aisiais. Vyriausybės iššvaistyta suma šiais metais iš viso sudaro $5,1 mlrd.
Vidutinė vienam mokesčių mokėtojui tenkanti iššvaistytų lėšų suma taip pat didėjo. Dabar ji yra net 33 kartus didesnė nei 2010 m. Iš minėtų 124 lėšų švaistymo atvejų, šiais metais Kongresas kiekvienam jų vidutiniškai skyrė po $36,6 mln. Tai ypač neramina žinant, kad dar 2010-aisiais ta suma vidutiniškai siekė po $1,1 mln. CAGW tokį lėšų švaistymo augimą vadina „keliančiu didžiulį nerimą“.
Štai vienas toks lėšų švaistymo pavyzdys, kurį aprašo organizacija: „2016 m. „Kiaulių knygoje“ aprašomas dar vienas $40 mln. vertės „M1 Abrams“ tankų atnaujinimas, kuriam prieštarauja Pentagonas. Nepaisant aukšto rango gynybos departamento pareigūnų išreikštos opozicijos, Kongresas jau eilę metų skiria lėšas „M1“ atnaujinimų programai. Nors tankų gamykla veikia Limoje, Ohajuje, jos tiekėjai yra išsibarstę po visą šalį, kas paaiškina didelę paramą šiai švaistomajai programai.“
„Šios lėšos buvo skirtos nepaisant pakartotinių protestų iš kariuomenės personalo vado, generolo Ray Odierno, kuris sako, kad kariuomenė turi daugiau nei pakankamai tankų, įskaitant tuos 2 000, kurie laukia savo eilės Kalifornijos dykumoje, - skelbiama CAGW ataskaitoje. – Kariuomenė siūlė atidėti „M1“ atnaujinimų programą iki 2017-ųjų, kas sutaupytų mokesčių mokėtojams $3 mlrd. Per tą laikotarpį, gynybos departamentas sutelktų dėmesį į naują tankų kartą, kuri būtų geriau pasirengusi veikti besikeičiančios karybos kontekste. Nors „M1 Abrams“ buvo sukurtas atsilaikyti prieš kitus tankus, yra žinoma, kad jis yra pažeidžiamas taip vadinamos asimetrinės taktikos, t.y. savadarbių sprogmenų, kuriuos naudoja sukilėliai Irake ir Afganistane.“
Vidutinė vienam mokesčių mokėtojui tenkanti iššvaistytų lėšų suma taip pat didėjo. Dabar ji yra net 33 kartus didesnė nei 2010 m. Iš minėtų 124 lėšų švaistymo atvejų, šiais metais Kongresas kiekvienam jų vidutiniškai skyrė po $36,6 mln.
Kariniame biudžete pastebima daug panašių lėšų švaistymo atvejų.
„Gynybos departamentas gavo $20 mln. lėšų alternatyvių energijos šaltinių tyrimams, - rašoma ataskaitoje. – Nuo 2004-ųjų fiskalinių metų Kongresas naudojosi gynybos lėšų skirstymu kaip priemone šiam tikslui skirti iš viso $274,9 mln., nepaisant to, kad Energetikos ir vandentiekių plėtros lėšų paskirstymo aktas jau skiria milijardus dolerių šiems tyrimams kiekvienais metais. Pentagonui nėra jokio reikalo vykdyti alternatyvių energijos šaltinių tyrimus.“
Kitas lėšų švaistymo pavyzdys atskleidžia tai, kas vyksta Havajuose veikiančiame Rytų ir Vakarų centre.
„Šis centras siekia pagerinti santykius tarp Ramiojo vandenyno regiono ir Azijos tautų, - rašo CAGW. – Centras buvo įkurtas Kongreso 1960-aisiais be jokio oficialaus posėdžio, ir nepaisant valstybės departamento opozicijos. Valstybės departamentas metų metus bando panaikinti šį centrą prašant neskirti jam lėšų kasmetiniame departamento biudžete.“
Tačiau Havajų kongresinė delegacija daro viską, kad centras būtų pilnai finansuojamas kiekvienais metais, o 2016-aisiais jam buvo skirta net $5,9 mln. daugiau nei centras prašė. Svarbu tai, kad Kongresas dar 2001 m. nutraukė finansavimą labai panašiam Šiaurės ir Pietų centrui ir šią prievolę perdavė privačiam sektoriui.
Taip pat neramina tai, kad lėšos Kongrese ne tik yra vis aktyviau švaistomos, bet ir šis procesas tampa vis neskaidresniu. Kongreso narių jau nebereikalaujama padėti savo parašo po kiekvienu priimtu tokiu lėšų paskirstymu, kuris neretai atneša naudos jiems patiems. Kongresinės komisijos taip pat jau nebeseka lėšų švaistymo atvejų.
„Kiaulių knyga“ įtikinamai atskleidžia vieną labai svarbų faktą: vyriausybė puikiai moka rasti lėšų – bet ne tiems projektams, kuriems jų tikrai reikia.
