Miestas, kuriame jis gimė, buvo didelis, triukšmingas ir visiškai nepatiko Volto tėvams. Tai Čikaga. Todėl jie nutarė apsigyventi fermoje Misūrio valstijoje. Voltui tuomet buvo 4 metai. Šeima neturėjo pinigų pieštukams ir popieriui, o Voltas norėjo piešti. Jis rado smalos, lazdą ir nupiešė namą... ant savo namo sienos. Voltas norėjo kurti piešinius, panašius į tuos, kuriuos matė komiksuose, tačiau jo despotiškas tėvas, manydamas, jog visi dailininkai - dykaduoniai, žiauriai baudė Voltą. Nepaisant to, jam pavyko įstoti į Čikagos menų institutą.
1919 m. Disnėjus pradėjo dirbti komercinės studijos meno direktoriumi. Ten jis sutiko Ubą Aiverksą, jauną dailininką, tapusį jo verslo partneriu. Galiausiai partneriai perkėlė savo studiją į Los Andželą, kad būtų nors truputį arčiau Holivudo kino pramonės. Disnėjus, atvažiavęs su 40 dolerių kišenėje, sutiko savo brolį Rojų, kuris turėjo šiek tiek daugiau pinigų. Broliai pradėjo dirbti savo dėdės garaže, o 1926 m. sausį Kalifornijoje buvo atidaryta pirmoji Disnėjaus studija.
Kultinio Peliuko gimimas
1927 m. brolius apgavo ir atsiėmė iš jų teisę ekranizuoti „Osvaldą - laimingą triušį“. Tai pastūmėjo Voltą pradėti kurti savo personažą. Įtemptai dirbant pasirodė trumpametražis filmas „Vilio garlaivis“. Laivo kapitonas buvo maža pelė. Taip gimė Peliukas Mikis. Jį iš pradžių garsindavo pats Disnėjus.
Pirma didžiulė sėkmė atėjo 1929 m. su filmu „Kvailos simfonijos“ ir pirmąja pasaulyje pilno metražo „Snieguolės ir septynių nykštukų“ multiplikacija (1937 m.). Tarp šių filmų išvydo šviesą Plutas ir Gufis - kiti populiarūs Disnėjaus herojai, taip pat pirmasis spalvotas filmas su Peliuku Mikiu – „Koncertas“. 1940 m. išėjo „Pinokis“ ir „Fantazija“, 1941 m. pasirodė „Dambis“. Karo metu Disnėjaus studija leido filmus amerikiečių kariams. Tuo metu tai buvo tiesiog būtina. Vėliau pasirodė ir „Pelenė“, „Alisa stebuklų šalyje“, „Miegančioji gražuolė“, „Piteris Penas“, „Merė Popins“, „101 dalmatinas“ ir kiti.
Keista santuoka
Voltas Disnėjus vedė 1925 metais. Galbūt jis taip ir nebūtų ryžęsis pasipiršti pas jį dirbusiai gražuolei Lilijanai Baunds, jeigu ne jo vyresniojo brolio Rojaus vedybos. Iki tol broliai gyveno kartu ir Rojaus sužadėtinė Edna padėjo Voltui tvarkyti buitį. Kai Rojus išėjo, Voltas pasijuto bejėgis. Netgi pasikloti lovą ir susitvarkyti kambarį jam buvo per sunku.
Pirmąją vestuvių naktį jaunavedžiai praleido traukinyje, riedančiame į Sietlą. Iš ten turėjo patraukti į kruizą. Netikėtai Voltui ėmė skaudėti dantį (bent jau jis taip paaiškino Ednai), ir jis šią reikšmingą naktį praleido ne su jaunute žmona, o su traukinio palydovu, valydamas keleivių avalynę. Šis darbas esą padėjo jam pamiršti skausmą.
Per aštuonerius metus Voltas su Lili taip ir nesusilaukė vaikų. Didelis krūvis ir stresas darbe bei seksualinės problemos 1931 m. Voltui sukėlė rimtą nervinę krizę. Su Lili pagalba jam pavyko išsikapstyti, tačiau nuo to laiko jį periodiškai apimdavo sunki depresija.
1933 m. Voltui ir Lili pagaliau gimė duktė Diana. 1936-aisiais jiedu nusprendė įsivaikinti svetimą mergaitę. Taip jų šeimoje atsirado Šerona. Voltas dienas ir naktis leido darbe. Kartą sekmadienį bažnyčioje per mišias išvydęs giedančią psalmes Šeroną, jis paklausė Lili: „Kas tas vaikas?“
Sudėtingas charakteris
Apie Disnėjų sunku kalbėti be emocijų. Jo charakteris - priešybės ir paradoksai, o poelgiai žmonėms kėlė ir meilę, ir neapykantą. Apimtas blogos nuotaikos galėjo atleisti žmogų, pradirbusį su juo dešimtį metų. Savo dailininkams, iš kurių reikalavo visiško atsidavimo, Disnėjus mokėjo mažiau, nei gaudavo kitų Holivudo studijų specialistai. „Didysis humanistas“ kur kas labiau mylėjo gyvūnus nei žmones ir šito neslėpė.
Disnėjus nebuvo liberalių pažiūrų žmogus. Po Antrojo pasaulinio karo jis sėkmingai bendradarbiavo su liūdnai pagarsėjusia antiamerikietiško mąstymo veikėjus persekiojančia komisija. Pats Voltas dėl visų savo bėdų ir nesėkmių nenuginčijamai kaltino žydus, juodaodžius ir komunistus. Šeštojo dešimtmečio pradžioje Disnėjus reguliariai skundė savo bičiulius liberalus, kurie, suprantama, apie tai net neįtarė.
Ilgametis rūkalius Voltas Disnėjus mirė nuo plaučio vėžio 1966 m. gruodžio 15-ąją. Net ir praėjus daugiau nei 40-čiai metų nuo jo mirties, „imperija“ tebegyvuoja. Dabar „Walt Disney Company“ priklauso 5 kurortai, 11 teminių parkų, 8 animacijos ir 6 įrašų studijos, 12 televizijos kanalų.
