Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kažkada savo šalyje meiliai vadinta „mutti“, arba mamyte, sparčiai praranda savo populiarumą.
„Nemanau, kad dėl to dar kažkam kyla abejonių, - „The Washington Post“ sakė Werneris J. Patzeltas, Drezdeno technologijų universiteto politikos analitikas. - Angela Merkel yra rimtoje duobėje.“
Vokietijos lyderės populiarumo reitingai nukrito iki 46 proc. – žemiausio lygio nuo 2011-ųjų spalio – nuo 75 proc. aukštumos, pasiektos beveik prieš metus, skelbia nauja Infratest/Dimap apklausa.
Priežastį suprasti nesunku: praėjusiais metais Europos žemyną apgulus didžiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pabėgėlių krizei, Merkel svetingai atvėrė savo šalies duris ir pasikvietė daugiau nei milijoną nuo karo ir skurdo bėgančių žmonių. Nors iš pradžių jos sprendimą palaikė tiek užsienio lyderiai, tiek patys vokiečiai, dabar ji susilaukia vis aštresnės kritikos, kurią, bent jau iš dalies, paskatino pastarojo meto smurto protrūkiai Vokietijoje ir ginčai su kaimyninėmis šalimis.
Ypač smarkiai pasipriešinimas naujiems atvykėliams padidėjo po to, kai apie 90 moterų pranešė apie apiplėšimus, grasinimus ir lytinį smurtą Naujųjų metų naktį Kelno mieste, kaltininkais nurodžiusios arabų ar šiaurės afrikiečių kilmės vyrus. Apie panašius užpuolimus buvo pranešta ir Hamburge bei Frankfurte, o visoje šalyje užpildyta daugiau nei 600 kriminalinių pareiškimų.
Po išpuolių Kelne, 60 proc. vokiečių sakė nebemanantys, kad jų šalis turėtų priimti dar daugiau pabėgėlių, palyginus su 46 proc. gruodį, skelbia FG Wahlen atlikta apklausa. Šurmuliu netruko pasinaudoti antiimigracinės partijos, vykdančios aršią kovos su Merkel politika kampaniją ir siekiančios užsitikrinti populiarumą iki kovo vidurį numatytų rinkimų. „Alternatyva Vokietijai“ pasivadinusi viena iš pagrindinių šalies antiimigracinių partijų turi galimybę laimėti vietas net trijų apygardų parlamentuose.
„Ponia Merkel, ar Vokietija jums jau yra pakankamai „spalvinga ir kosmopolitiška“ po nusikaltimų ir seksualinių atakų bangos?“, – retoriškai paklausė partijos „Alternatyva Vokietijai“ vadovė Frauke Petry, skelbia „The Associated Press“.
Merkel jau anksčiau susilaukė pasipriešinimo ir iš kaimyninių šalių, kurioms stinga Vokietijos turtų ir resursų, tačiau kurių taip pat reikalaujama priglausti daugybę pabėgėlių.
Europos Sąjunga yra „akivaizdžiai nepajėgi pakelti milžinišką migrantų bangą ir ši krizė atskleidė gilią atskyrą tarp jos šalių-narių“, mano Stefanas Lehne, „Carnegie Europe“ kviestinis akademikas.
„Tas faktas, kad kai kurių kitų ES lyderių akyse Vokietijos kanclerė pagilino krizę savo pernelyg svetingais gestais, dar labiau komplikuoja situaciją“, - pažymėjo jis.
Čekijos Respublika, Vengrija, Lenkija ir Slovakija demonstruoja kur kas griežtesnį požiūrį į pabėgėlius nei Vokietija. Čekijos prezidentas Milošas Zemanas neseniai pareiškė, kad, jo nuomone, „integruoti musulmonų bendruomenę Europoje yra praktiškai neįmanoma“.
„Ponia Merkel, ar Vokietija jums jau yra pakankamai „spalvinga ir kosmopolitiška“ po nusikaltimų ir seksualinių atakų bangos?“, – retoriškai paklausė partijos „Alternatyva Vokietijai“ vadovė Frauke Petry, skelbia „The Associated Press“.
Tuo pat metu, kai naujai pasirodžiusi apklausa atskleidė, jog 81 proc. vokiečių mano, kad jų vyriausybė nebekontroliuoja pabėgėlių situacijos, Merkel į tai sureagavo naujomis priemonėmis, skirtomis suvaldyti situaciją su migrantais. Vokietija praėjusią savaitę pakeitė savo ankstesnius politinio prieglobsčio suteikimo įstatymus, įvedant dvejų metų draudimą naujų migrantų šeimų narių atvykimui ir panaikinant politinio prieglobsčio suteikimą atvykėliams iš Maroko, Tuniso ar Alžyro.
„Mes įvertinome dėl ateities nerimaujančių žmonių nuogąstavimus, ir tai reiškia, kad mes norime sumažinti, drastiškai sumažinti, pas mus atvykstančių žmonių skaičių“, - gruodį transliuotojui ARD sakė Merkel.
Vokietijos kanclerė pernai metais buvo paskelbta „Times“ žurnalo metų žmogumi, tokiu būdu įvertinant jos pastangas išlaikyti vieningą Europą derybų dėl Graikijos skolų krizės laikotarpiu bei dėl „įvairių vertybių – humaniškumo, dosnumo, tolerancijos – pademonstravimo, atskleidžiant, kad Vokietijos galia gali būti panaudota apsaugai, o ne naikinimui“, tada rašė „Times“ vyriausioji redaktorė Nancy Gibbs.
„Visos ES ateitis šiuo metu priklauso nuo Merkel stiprybės – arba silpnumo“, - apibendrina Constanze Stelzenmüller, Vašingtono nevyriausybinės organizacijos „Brookings Institution“ mokslinė bendradarbė.
