Slaugos namuose Tasaka Keichi juokauja su grupele linksmų senyvo amžiaus moterų. Septyniasdešimtmetį būtų labai lengva supainioti su paprastais gyventojais, tačiau Tasaka dar net negalvoja apie pensiją. Vietoje to jis žengia slaugytojo karjeros laiptais Tokijo Kryžiaus Širdies slaugos namuose.

„Visada domėjausi slauga, o pensininkai Japonijoje neturi labai daug galimybių. Esu dėkingas, kad gavau tokį šansą,“ – kalbėjo Tasaka.

„Esu senas, todėl puikiai suprantu, ką išgyvena šie senjorai. Iš tiesų jaučiuosi tarsi linksmai leisčiau su jais laiką, o ne dirbčiau,“ – pridėjo Tasaka.

Dėl greitai mažėjančio gimstamumo bei nuolatos didėjančių senyvo amžiaus žmonių gretų, Japonija yra laikoma „ypatingai pasenusia“ šalimi. Vyresni nei 65-erių metų žmonės sudaro 20 procentų šalies populiacijos. Tikima, jog iki 2020 metų pasaulyje bus 13 tokių šalių.

Stengdamasi susitvarkyti su mažėjančiu darbuotojų skaičiumi, kuris labiausiai atsilieptų slaugos bei industrijos sektoriams, bei siekdama atgaivinti užgesusį ekonominį variklį, Japonijos vyriausybė paskatino šalies senjorus ir namų šeimininkes pradėti dirbti. Tasaka buvo vienas pirmųjų žengusių šiuo keliu. Pastaruosius penkerius metus kiekvieną dieną jis perveža senolius iš jų namų į slaugos namus, padeda jiems pavalgyti ir palaiko kompaniją.

Tasaka gyvena gretimame daugiabutyje. Jis yra vienas iš kelių tuzinų slaugos namų darbuotojų, kuriems 65-eri ir daugiau metų. Jis dirba kartu su jaunesniais japonais bei užsieniečiais. Daugelyje kitų šalių tokius darbus dirbtų vien užsieniečiai, tačiau dėl sudėtingos Japonijos imigracijos politikos dirbti tenka vyresnio amžiaus piliečiams.

Oficialus šių slaugos namų pensinis amžius yra 70, tačiau darbuotojai gali dirbti ir iki 80-ies, jeigu tik pageidauja. Pensinis amžius Japonijoje yra 60-65, tačiau neseniai daktarai pasiūlė pakelti šią ribą iki 75-erių.

Nepaisant pastangų paskatinti piliečius dirbti ilgiau, daugiau nei 80-ies procentų Japonijos kompanijų oficialus pensinis amžius yra 60. 2013 metais vyriausybė priėmė įstatymą, pagal kurį kompanijos privalo pakelti pensinį amžių iki 65, tačiau pilnai šis įstatymas įsigalios tik 2025 metais. Keio universiteto ekonomistas Atsushi Seike teigia, jog dėl to daugelis kompanijų iš naujo samdo pensinį amžių pasiekusius darbuotojus, tačiau siūlo jiems daug mažesnius atlyginimus.

„Reikėtų labiau spausti kompanijas padidinti pensinį amžių, nes mažėjančios algos atbaido vyresnio amžiaus darbuotojus nuo darbo,“ – teigė Atsushi.

Kryžiaus Širdies slaugos namų generalinė direktorė Seiko Adachi teigia, jog vyresnius jos darbuotojus motyvuoja bendravimas su jaunesniais kolegomis bei gyventojais.

„Senstant pradedama viską prarasti. Tai gali būti artimieji, tėvai ar net vieta visuomenėje. Geriausia yra tai, jog vyresnio amžiaus slaugytojai puikiai supranta, kaip jaučiasi mūsų gyventojai. Tai taip pat naudinga ir jiems patiems, nes jie turi vietą, kurioje visada yra laukiami,“ – teigė ji.

Adachi teigia, jog bendraujant su vyresnio amžiaus darbuotojais svarbiausia padėti sutelkti dėmesį į faktą, jog slaugytojo darbas yra tarsi antra karjera, kurią galima vystyti. Panašu, jog kai kuriems galimybės atrodo neišsenkančios.

„Noriu mokytis ir gauti slaugos licenciją, pradėti dirbti administracijoje. Nemanau, kad amžius mane riboja,“ – teigė Tasaka.