Po dviejų dienų trukusių svarstymų prisiekusieji priėmė verdiktą George`o Floydo nužudymo byloje. Teisiamasis Derekas Chauvinas pripažintas kaltu. Buvęs Mineapolio policijos pareigūnas Chauvinas pripažintas kaltu dėl antrojo laipsnio nužudymo, trečiojo laipsnio nužudymo ir antrojo laipsnio nužudymo per neatsargumą. Nuosprendis priimtas vienbalsiai. Prisiekusieji per dvi dienas tarėsi daugiau nei 10 valandų.

Per pirmąsias dvi daug dėmesio sulaukusio teismo proceso savaites prokurorai iškvietė beveik 40 liudytojų, įskaitant medicinos ekspertus, dabartinius ir buvusius policijos pareigūnus ir Floydo suėmimą 2020 metų gegužės 25 dieną mačiusius liudininkus.

Mažai yra žmonių, kurie nesutinka, jog šiuo atveju pareigūnas yra iš tiesų kaltas dėl perteklinio jėgos panaudojimo prieš sulaikomą įtariamąjį. Tačiau kai kalba pasisuka link diskusijos, kur slypi istorinio susipriešinimo tarp juodaodžių amerikiečių ir policijos pareigūnų šaknys, nuomonės neretai išsiskiria.

Nesuveikusios priemonės

Pasak mokslininko ir analitiko Samuelio Sinyangwe, daug pasiūlytų priemonių, kurios turėjo sumažinti policininkų smurtą, nebuvo efektyvios. Kai 2014 metais Fergusone baltaodis pareigūnas nušovė 18-metį afroamerikietį Michaelą Browną, buvo tikimasi, kad problemą gali išspręsti technologijos: esą kūno vaizdo kameros paverstų pareigūnus labiau atskaitingus.

2015 metais jau 95 proc. didelių JAV policijos departamentų naudojo kūno vaizdo kameras ar buvo įsipareigoję tai padaryti, tačiau tyrimai rodo, kad kameros policininkų elgesiui nepadarė beveik jokios įtakos – jėgos panaudojimo ir skundų jų atžvilgiu mastas buvo beveik toks pat.

Nepanašu, jog veikia ir strategijos, skirtos sumažinti rasinį policininkų nusistatymą. Kriminalinio teisingumo reformų grupės tikino, kad jei policijos pajėgas sudarytų įvairių rasių atstovai, šis nusistatymas galėtų būti mažesnis. Tačiau kriminalinio teisingumo profesorė Mičigano universitete Jennifer Cobbina nustatė, kad tai tikriausiai nebūtų veiksminga. Pavyzdžiui, Baltimorėje policijos pajėgas sudaro daugiausia ne baltaodžiai, tačiau 2016 metais šiame departamente nustatyta rasinio nusistatymo tendencija. Vis dar vertinama, ar mokymai, skirti kovoti su nusistatymu, yra veiksmingi.

„Gali atkreipti žmonių dėmesį į galimybę, kad toks nusistatymas egzistuoja ir paveikia juos, tačiau tai ne tas pats, kas neleisti tam nusistatymui paveikti jų mąstymo“, – sako Berklio koledžo psichologas Jackas Glaseris, tyrinėjantis rasinius stereotipus.

Suprasti policijos atsiradimo istoriją 

Kriminalinio teisingumo profesorė Keano universitete Connie Hassett-Walker „The Conversation“ rašo, kad egzistuoja du istoriniai naratyvai apie amerikiečių teisėsaugos kilmę.

„Policijos pietinėse valstijose, kurioje buvo vergovė, šaknys siekia vergų patrulius – iš baltaodžių savanorių sudarytos kuopos, kuriems suteikta galia prižiūrėti su vergove susijusių įstatymų įgyvendinimą. Jie aptikdavo ir sugrąžindavo pabėgusius vergus, malšindavo vergų sukilimus ir bausdavo vergus, kurie iš tikrųjų ar manomai pažeisdavo plantacijų taisykles“, – rašo Hassett-Walker.

Pasak profesorės, vergų patruliai galėdavo per prievartą įsiveržti į bet kieno namus nepriklausomai nuo rasės, jei turėdavo įtarimų, kad ten būdavo slepiami nuo vergovės pabėgę asmenys.

Kiti moderniosios teisėsaugos pirmtakai – centralizuoti municipalinės policijos departamentai, pradėję formuotis XIX a. pradžioje Bostone. Pirmąsias policijos pajėgas daugiausia sudarė baltaodžiai vyrai, kurie daugiau dėmesio skyrė atsakui į suirutę, o ne nusikaltimams. Rytų Kentukio universiteto kriminologas Garry Potteris aiškina, kad iš policininkų buvo tikimasi kontroliuoti „pavojingą žemiausiąją klasę“, kuriai priklausė afroamerikiečiai, imigrantai ir skustantieji.

Kas galėtų padėti?

Nors policijos įvykdomų nužudymų skaičius nuo 2013 metais smarkiai nesumažėjo, situacija kai kuriose šalies dalyse, ypač miestuose, pagerėjo. Panašu, kad nužudymų skaičių sumažino griežtesni ribojimai, kada ir kaip pareigūnai gali panaudoti jėgą – pavyzdžiui, šauti į važiuojančią transporto priemonę. 2016 metais San Fransisko policijos departamentui įgyvendinus tokias reformas, 2019 metais policijos jėgos panaudojimas buvo sumažėjęs 30 proc.

Padėti gali ir pareigūnų apmokymas, kaip atpažinti psichinių ligų atvejus ir su jais susidoroti. Pavyzdžiui, San Antonijaus policija įsteigė savo psichinės sveikatos dalinį, kiekvienam pareigūnui privaloma dalyvauti 40-ies valandų trukmės krizės intervencijos mokymuose (nacionalinis vidurkis siekia 6 valandas).

Kriminalinio teisingumo ekspertai jau kurį laiką ragina Pentagoną atsisakyti praktikos aukoti karinę įrangą vietos teisėsaugos tarnyboms. Tyrimai rodo, kad tai skatina smurtą prieš pareigūnus, taip pat lemia didesnį policijos vykdomą nušovimų skaičių. Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad JAV daug žmonių turi ginklus.

„Ten, kur daug civilių turi savo ginklus, mirtini policijos šaudymai vyksta dažniau“, – sakė profesorius Davidas Hemenway iš Harvardo T.H.Chano visuomenės sveikatos mokyklos.

Buvęs Burlingtono policijos viršininkas Brandonas del Pozo rašo, kad dėl išskirtinai didelio ginklų skaičiaus JAV neįmanoma, kad policininkai būtų neginkluoti. Tačiau padėti galėtų būti specialūs pareigūnų apmokymai.

„Pareigūnų apmokymas veikti taip, tarsi jų ginklai būtų draudimo polisai, o ne įtikinimo priemonė, pakeis tautos policijos darbą. Kiekvieną pilietinį saugesniu vers jaustis policijos pareigūnai, kurių pirmasis instinktas yra komunikuoti su žmonėmis, su kuriais jie susiduria“, – tikina Brandonas del Pozo.