Federalinis iždas pranešė, kad ant mūsų valiutos šiuo metu esantis genocidinių tendencijų prezidentas bus pakeistas vergus laisvinusia moterimi. Pats laikas. Sudie, Andrew Jacksonai. Sveika, Harriet Tubman. Iždas pagaliau patvirtino, kad septintasis JAV prezidentas, šiuo metu besipuikuojantis ant $20 kupiūros, bus pakeistas ištrūkusia verge, tapusia viena drąsiausių taip vadinamojo „požeminio geležinkelio“ – požeminio kelių tinklo, kuriuo vergai bėgo į vergiją panaikinusias valstijas ir Kanadą – lyderių. Tokiam sprendimui paprieštarauti sunku.
Tai nereiškia, kad neatsiras žmonių, kurie bus nepatenkinti šiuo žingsniu ir kurie jam oponuos. Tačiau Andrew Jacksonas yra vienas tų Amerikos istorinių veikėjų, kuris metams bėgant atrodo vis blogiau ir blogiau. Jei jis būtų buvęs tik eilinis vergvaldys, tai nebūtų taip jau ir blogai. Pripažinkime, jei dabar nuo valiutos būtų pradėti šalinti visų vergvaldžių portretai, ši šalis liktų su gėdingai daug tuščios vietos ant savųjų pinigų.
Tačiau Jacksonas taip pat buvo ir nesitvardantis, karštakošis, konfliktiškas populistas (savotiškas XIX-ojo amžiaus Donaldas Trumpas, kuris savo inauguracijos metu supykdė padorią Vašingtono visuomenę, į prezidento rūmus švęsti pasikvietęs savo rėmėjus ir drauge su jais šiuos visiškai nusiaubęs). Tačiau visa tai nublanksta prieš jo giliai įsišaknijusį rasizmą: tarp visų Amerikos politikų būtent jis tapo neoficialių sisteminio Amerikos čiabuvių genocido simboliu. Netgi jo legenda, asmeninė istorija, padėjusi laimėti prezidento postą, irgi yra įtartina: jis laimėjo Naujojo Orleano mūšį 1812-ųjų metų kare su britais. Įdomus faktas – šis mūšis yra visiškai nesvarbus, nes tuo metu, kai jis vyko, karas jau buvo pasibaigęs.
O štai Tubman yra ideali kandidatė būti įamžinta ant pinigų – ji iš viso būrio išsiskiria savo lytimi, rase ir nepalaužiamu ryžtu padėti kitiems vergams pasiekti laisvę. Ji apie 13 kartų grįžo atgal į Pietus ir padėjo pabėgti bent 70 vergų bei Pilietinio karo metu buvo sąjungininkų šnipė. $20 kupiūra nuo šiol mums primins vergijos problemą, mūsų šalies prigimtinę nuodėmę ir tą kainą, kurią teko už tai sumokėti. Tubman taps pirmąja afroamerikiete, pavaizduota ant JAV popierinės valiutos, tačiau ne pirmąja moterimi – ją aplenkusios yra Martha Washington ir Pocahontas.
Tačiau Jacksonas taip pat buvo ir nesitvardantis, karštakošis, konfliktiškas populistas (savotiškas XIX-ojo amžiaus Donaldas Trumpas, kuris savo inauguracijos metu supykdė padorią Vašingtono visuomenę, į prezidento rūmus švęsti pasikvietęs savo rėmėjus ir drauge su jais šiuos visiškai nusiaubęs).
Pasak Iždo sekretoriaus Jacko Lew, Alexanderis Hamiltonas kol kas gali būti ramus – jo vietai ant $10 banknoto negresia niekas, tačiau kažkada ateityje jam ta vieta teks dalintis su moterimi, kuri bus įvardinta vėliau.
Ar visa tai galima laikyti revizionizmu? Žinoma, tačiau revizionizmas ne visada yra blogai. Revizionistų yra visokių, pradedant stalinistais, perrašiusiais istoriją iš nuotraukų ištrinant diskredituotus politikus, iki istorikų, aiškinančių, kad George’as Washingtonas vyšnios medžio nenukirto. Kitaip tariant, vieni istoriją keičia vardan savo asmeninių ar politinių tikslų, o kiti tik nori atskleisti visą tiesą iki galo.
Jacksono ir Tubman atvejis yra kiek kitoks. Niekas Andrew Jacksono iš istorijos puslapių netrina. Tiesiog tradiciškai pinigai yra puošiami tais asmenimis, kuriais mes žavimės. Tai yra simbolizmo klausimas, o tai, kad Amerikos čiabuvių naikintoją pakeičiame kovotoja už laisvę, pasako labai daug apie mūsų visuomenėje vykstančius pokyčius.
Jei kartais manote, kad šis pakeitimas kuria kažkokį nerimą keliantį precedentą, tai primename, kad Jacksonas irgi yra pakaitinis – 1928-aisiais jis ant šios kupiūros pakeitė Groverį Clevelandą. Dar vienas įdomus istorinis faktas – Andrew Jacksonas nekentė popierinių pinigų.
