Vatikanas pirmadienį pranešė apie monsinjoro ir pasaulietės moters, kurie kaltinami konfidencialios finansinių reikalų informacijos nutekinimu Italijos žurnalistams, tardymą ir areštą.
Ispanas monsinjoras Lucio Angel Vallejo Balda ir italė Francesca Chaouqui, kurie abu tarnavo dabar jau išformuotoje finansinės reformos komisijoje, įtariami nutekinę dokumentus apie Vatikano finansus parengti dviem naujoms knygoms, kurios turėtų pasirodyti knygynuose šią savaitę. Išankstiniuose pranešimuose žadama, kad abi knygos kritikuos ankstesnius Vatikano dokumentus, aprašydamos įvairius finansinius skandalus.
Pasak Vatikano atstovo spaudai, abu įtariamieji po mėnesius trukusio kriminalinio tyrimo šeštadienį buvo pakviesti į Vatikaną liudyti apie „konfidencialių dokumentų išgabenimą ir išplatinimą“. Kunigas liko sulaikytas kalėjimo kameroje, o F. Chaouqui, sutikusi bendradarbiauti su tyrėjais, sekmadienį buvo paleista.
Chaoqui yra nepriklausoma viešųjų ryšių konsultantė, o Vallejo – Šventojo Sosto ekonominių reikalų prefektūros sekretorius. Šios įstaigos pareiga buvo prižiūrėti visų Vatikano struktūrų, atsakingų už finansų valdymą, darbą.
Monsinjoras priklauso kunigų bendruomenei, susijusiai su konservatyviąja katalikų grupe Opus Dei. Kaip diecezinis kunigas, jis tiesiogiai nedirba šiai grupei, ir jo veikla nėra prižiūrima, bet būdamas bendruomenės narys jis gauna šios organizacijos dvasinį palydėjimą. Pirmadienį pasirodžiusiame ispaniškame pranešime Opus Dei išreiškė „nuostabą ir skausmą“, kad buvo nutekinti konfidencialūs dokumentai, pridėdami, jog, neturėdami jokios valdžios kunigui Vallejo, jie nieko nežino apie tai, kas buvo atskleista Vatikane.
Ankstesnį prefektūros vaidmenį dabar didžiąja dalimi prisiėmė nauji finansų stebėtojai, kuriuos kaip Vatikano reformos dalį paskyrė popiežius Pranciškus.
Abudu įtariamieji priklausė Popiežiškosios komisijos Ekonominei-administracinei struktūrai, žinomai itališku akronimu COSEA, kurią popiežius Pranciškus įkūrė 2013 m. netrukus po išrinkimo studijuoti galimas Bažnyčios finansinių struktūrų reformas.
Komisija, kurioje Vallejo tarnavo kaip sekretorius, o Chaouqui – kaip narė, buvo išformuota, kai pateikė savo galutines rekomendacijas popiežiui. Remiantis COSEA rekomendacijomis buvo sukurti du nauji biurai: Vatikano ekonomikos sekretoriatas, kuriam vadovauja kardinolas iš Australijos George Pellas, ir Ekonomikos taryba, iš kardinolų ir pasauliečių sudaryta stebėtojų kolegija. Nei Vallejo, nei Chaouqui nebuvo paskirti į nei vieną iš šių naujų struktūrų.
Vatikano pareiškime sakoma, kad Teisingumo skatinimo biuras šiuo metu analizuoja galimas baudžiamąsias priemones, ir, jeigu reikės, prašys tarptautinio bendradarbiavimo. Panašu, jog tai yra užuomina į faktą, kad monsinjoras yra ispanas, o Francesca – italė, taigi Vatikanui gali reikėti šių dviejų valstybių valdžios institucijų pagalbos patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
Vallejo ir Chaouqui yra kaltinami bendradarbiavę su Italijos žurnalistais Emiliano Fittipaldi ir Gianluigi Nuzzi, parašiusiais knygas: „Godumas: Dokumentai, atskleidžiantys Pranciškaus Bažnyčios turtus, skandalus ir paslaptis“ ir „Kryžiaus kelias“.
G. Nuzzi prieš trejus metus jau buvo Vatileaks skandalo centre, kai parašė knygą, remdamasis nutekintais konfidencialiais Benedikto XVI dokumentais.
Komentuodamas pasirodančias dvi knygas, Vatikanas sakė, kad „šį kartą, kaip ir praeityje, jos yra sunkios popiežiaus pasitikėjimo išdavystės rezultatas“. Vatikanas apibūdino knygas kaip „naudos siekimą iš rimto ir neteisėto konfidencialių dokumentų paviešinimo“.
„Tokio pobūdžio publikacijos jokiu būdu neprisideda siekiant aiškumo ir tiesos, bet kaip tik kelia sumaištį ir sukuria šališkas bei tendencingas interpretacijas“, – sakė Federico Lombardi. „Turėtume vengti klaidos manyti, jog tai yra būdas padėti popiežiui įgyvendinti savo misiją.“ Paviešinęs konfidencialius dokumentus, 2012 m. Nuzzi tvirtino tikėjęs popiežiaus Benedikto XVI troškimu išgryninti Bažnyčią ir norėjo padėti jam atskleisdamas jį supančių žmonių išdavystę. Tie nutekinimai leido suimti buvusį popiežiaus vyresnįjį liokajų ir kompiuterių techniką. Vėliau popiežius Benediktas XVI atleido liokajui Paolo Gabriele ir jis buvo paleistas.
Po išrinkimo Pranciškus patvirtino Vatikano Konstitucijų pakeitimus, kurie apibrėžia „nusikaltimus valstybės saugumui“. Pagal šias pataisas, konfidencialios informacijos paviešinimas gali būti baudžiamas iki aštuonerių metų nelaisvės ir 5000 eurų bauda.
Fittipaldi ir Nuzzi knygos pasirodo šią savaitę. Praėjusią savaitę Italijos naujienų agentūros teigė, kad Vatikano policija tyrė, kas sugadino Vatikano generalinio auditoriaus Libero Milone kompiuterį. Vatikanas pirmadienį patvirtino apie tyrimą, tačiau atsisakė komentuoti, ar incidentas susijęs su pastaraisiais dviem areštais.
Johnas L. Allenas Jr.: Vatikanas veikia pirmas
„Vienas iš populiarių filmų personažų, buvęs policininkas Džekas Ryčeris, vėliau tapęs keliaujančiu problemų sprendėju, mėgo kartoti: „Pirmas imkis atsakomųjų veiksmų.“ Panašu, jog šitokio požiūrio laikosi Vatikanas, laukdamas pasirodant dviejų „sensacingų“ knygų“, rašo vatikanistas Johnas L. Allenas Jr.
„Knygų autoriai žada atskleisti lig šiol neva slaptus Vatikano dokumentus, iš kurių tik nedaugelis parodys itin gražų Vatikano kurijos veidą. Praeityje žurnalistai, atsakingi už sensacingus informacijos nutekinimus, apie Vatikano vidines operacijas dažnai pasiteisindavo siekiu pasitarnauti popiežiui, remdamiesi tuo, kad popiežius siekia rimtų reformų, tačiau jam trukdo jį supančios aplinkos žmonės“.
Anot apžvalgininko, šįkart Vatikanas, atrodo, mėgina iškart užkirsti kelią tokiems argumentams, dar prieš autoriams bandant jais prisidengti.
Pirma, Vatikanas yra užtikrintas, kad areštai sukels žiniasklaidoje sensaciją. Tai pasiekta iš dalies tuo, kad įtraukta taip pat ir Chaouqui, kurios paskyrimas į COSEA 2013-aisiais buvo kritikuojamas po to, kai internete pasklido pikantiškos jos su vyru nuotraukos.
Vėliau ji buvo siejama su kitais kontroversiškais epizodais, tarp kurių ir VIP vaišės Vatikano terasoje per šventųjų popiežių Jono XXIII ir Jono Pauliaus II kanonizaciją, – įvykis, kuris, kaip pranešama, įsiutino Pranciškų. Chaouqui yra didžiulio dėmesio Italijos žiniasklaidoje sulaukianti asmenybė, garantuojanti, kad jos galimas įsitraukimas į „Vatileaks 2.0“ sužadins susidomėjimą.
Antra, Vatikanas aiškiai imasi naujos proaktyvios strategijos. Užuot laukę bombos sprogimo ar bandydami sušvelninti jos poveikį, šįkart Vatikanas mėgina pakreipti pokalbį dar prieš pasirodant knygoms – nuo jų turinio prie asmenų, kurie nutekino informaciją ir kokie buvo jų motyvai. Kiek pasiteisins tokia strategija, priklausys nuo to, kas konkrečiai yra tose knygose. Jei jų turinį sudaro jau plačiai žinomų situacijų perpasakojimas, Vatikanui gali pasisekti susirinkti kiek daugiau nei tik rūgščias vynuoges. Jeigu jos pateikia rimtą pagrindą suabejoti Pranciškaus finansų reformos rimtumu ar sėkme, tuomet mėginimas pabrėžti dokumentų šaltinį, užuot kalbėjus apie tai, ką jie liudija, tikriausiai nesuveiks. Vienas beveik tikras visos šios istorijos rezultatas yra padidėjęs susidomėjimas Fittipaldžio ir Nuzzi knygomis, tad ir milžiniški pardavimai.
Italijos vyskupų konferencijos sekretoriaus vyskupo Nunzio Galantino komentaras:
Nemanau, kad tai yra Vatileaks 2, tai yra nemanau, kad situacija tokia ekstremali. Vis dėlto įvykis sukrėtė žmones, jie sutrikę. Turiu prisipažinti, kad tai ne mažiau sukrėtė ir mane patį. Pirmiausia susiduriame su savotiška visuma: žiniomis, kurios yra pusiau žinios, tai yra ir pusiau melas, ir teiginiais, kurie, mano nuomone, neturi rimto pagrindo.
reikia pridurti dar vieną labai svarbų dalyką: įvairios opozicinės jėgos veikia prieš popiežiaus Pranciškaus vykdomas reformas, prieš tai, ką jis daro. Tad ir ši „pasitikėjimo vagystė“, kaip įvykį apibūdino dienraštis „Avvenire“, kai darbuotojai pritrūko lojalumo popiežiui, eina išvien su visomis kitomis priešiškumo Bažnyčiai apraiškomis – ir suprantama, kad žmonės sutrikę.
Kalbėdamas apie visa tai, norėčiau pasakyti štai ką. Pirmiausia opozicija popiežiui, sakyčiau, kyla dėl kažkokių fiziologinių priežasčių. Susiduriant su tokiais radikaliais, tokiais stipriais pasiūlymais, kokius, beje, jau popiežius Benediktas XVI buvo iškėlęs, be abejonės, gali būti žmonių – kas jie ir kiek jų, to negalėčiau pasakyti – kuriems yra sunku priimti tokį eigos pokytį.
Nenoriu nieko smerkti: tikriausiai kupini geriausios valios kai kurie žmonės tiesiog įprato prie tam tikros logikos, tam tikrų veikimo būdų, – tikriausiai ir prie tam tikrų privilegijų. Tad aišku, kad viso to akivaizdoje atsiranda valios procesą stabdyti ar sulėtinti – visais būdais.
Beje, popiežius Pranciškus Sinodo uždarymo metu kalbėjo apie netinkamus metodus, nepriimtinus metodus. Tarp jų gali būti ir šis: provokuoti. Panašiais gestais provokuoti nesėkmes, įvairius sunkumus.
Klausiu savęs, ką darytų Italija, jos žmonės, ką darytų žurnalistai, jei būtų pavogti prezidento ar premjero dokumentai, asmeninių pokalbių įrašai ir juos publikuotų. Tikriausiai kas nors būtų daroma. Kadangi dabar kalbama apie Katalikų Bažnyčią, visi reaguoja tarsi šakalai.
Jei tai išpuolis prieš Bažnyčią, nežinau, iš kur kyla. Be abejonės, kai kas bijo. Kai kam kelia baimę tas atsinaujinimo procesas, kurį vykdo popiežius Pranciškus. Nors daugybė žmonių atvirai priima šį atsinaujinimą, kai kam jis kelia baimę. Kelia baimę Bažnyčia, kuri pradeda tapti nepaliečiama tam tikrais aspektais, tampa labiau tikėtina taip pat ir netikinčiųjų akyse. Dėl to kai kam užtemsta protas ir susiduriame su tam tikrais išpuoliais, kurie yra visiškai nepateisinami.
