Naujo Pediatrų akademinės bendruomenės tyrimo duomenimis, per praėjusį dešimtmetį jaunų vaikų ir paauglių, paguldytų į ligoninę dėl savižudiškų minčių ar veiksmų, skaičius padidėjo dvigubai.
„Per paskutinius dvejus-trejus metus pastebėjome, jog daug daugiau mūsų ligoninės lovų yra naudojamos ne vaikų, sergančių debetu ar plaučių uždegimu, o vaikų, galvojančių apie savižudybę“, – kalbėjo gydytojas Gregory Plemmonsas.
Nujausdamas naują, šiurpą keliančią tendenciją, Plemmonsas su savo kolegomis atliko tyrimą. Jie bandė išsiaiškinti, ar tas pats vyksta ir kitose šalies vaikų ligoninėse. Gydytojas išnagrinėjo 32 šalies vaikų ligoninių duomenis ir nustatė, jog 2008-2015 metais į ligonines dėl polinkio į savižudybę bei tyčinių susižalojimų pateko beveik 120 tūkstančių 5-17 metų amžiaus vaikų.
„Neatsižvelgėme į duomenis apie įvykdytas savižudybes. Naudojomės tik duomenimis apie vaikus, kurie pateko į ligoninę dėl polinkio į savižudybę ar bandymo nusižudyti“, – kalbėjo Plemmonsas.
Šiek tiek daugiau nei pusė – 59 631 vaikas, buvo 15-17 metų amžiaus, 37 procentai – 12-14 metų amžiaus, dar 13 procentų – 5-11 metų amžiaus vaikai. 2008 metais 60 procentų vaikų ir paauglių, patekusių į ligoninę dėl polinkio į savižudybę, buvo mergaitės, 2015 metais šis skaičius padidėjo ir pasiekė 66 procentus. Nors Plemmonsas konkrečių amžiaus grupių nenagrinėjo detaliau, jis teigė, jog, Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, į savižudybę linkusių 10-14 metų amžiaus mergaičių skaičius nuo 1999 iki 2014 metų patrigubėjo.
Plemmonsas paminėjo vieną „labai įdomią“ tendenciją, kurios teigia anksčiau niekur nematęs.
„Kai nagrinėjome duomenis pagal mėnesį, pastebėjome, jog tarp mėnesių yra didelių skirtumų. Liepos mėnesį vaikų, paguldytų į ligoninę dėl polinkio į savižudybę, skaičius yra mažiausias, tačiau artėjant mokslo metams šis rodiklis ir vėl pradeda augti“, – kalbėjo Plemmonsas. Jo teigimu, aukščiausią tašką jis pasiekia pavasarį ir rudenį, o mažiausias būna vasarą.
Plemmonsas teigė, jog šio reiškinio priežastį įvardinti yra labai sunku. Labai daug įtakos tokiam elgesiui daro mokykla. Jis taip pat svarsto apie galimą socialinių tinklų įtaką. Dar viena keliama teorija yra kibernetinės patyčios.
„Šiomis dienomis viskas anonimiška. Tai labai didelis skirtumas – anksčiau buvo aišku, kas yra atsakingi už patyčias“, – kalbėjo daktaras.
Plemmonsas taip pat paminėjo ir tai, kad mergaitės pradeda bręsti metais anksčiau nei įprasta, o brendimas yra polinkio į savižudybę rizikos faktorius.
Psichologė Avital K. Cohen tiki, jog tyrime nagrinėta tendencija priklauso nuo keleto faktorių.
„Per pastaruosius dešimtmečius žymiai pasikeitė tai, ko tikimės iš vaikų. Dauguma tėvų stengiasi apsaugoti savo vaikus nuo nesėkmių, todėl kai jiems vėliau gyvenime nenusiseka, jie nežino, ką daryti. Tai sukelia daug stipresnį emocinį atsaką, kuris gali prisidėti prie polinkio į savižudybę“, – kalbėjo psichologė.
Cohen taip pat tiki, jog socialiniai tinklai skatina nerimą ir depresiją. Ji taip pat paminėjo, kad kibernetinės patyčios yra „kažkas, ko nei vienas iki galo nesuprantame“. Psichologė tikina, kad neaišku, kokie ilgalaikiai padariniai yra daromi vaikams, kurie užaugo socialinių tinklų pasaulyje, kuriame jų tėvai laisvai internete dalinasi savo jaunų atžalų vaizdo įrašais ir nuotraukomis.
Merivudo universiteto profesorius Davidas Palmiteras teigia, jog problema slypi ir tame, kad dauguma vaikų, kuriems reikia psichologinės pagalbos, jos negauna.
„Vos 20-30 procentų vaikų gauna psichologinę pagalbą, tačiau didžioji dalis lieka be jos. O ir tie, kurie galų gale tokios sulaukia, dažniausiai būna prakentėję keletą metų“, – kalbėjo Palmiteras.
Profesorius mano, jog šis tyrimas yra svarbus dėl to, jog parodo, kad pastangos informuoti visuomenę apie tokias problemas atsiperka. Tėvai bei mokytojai vis dažniau pastebi vaikus, kuriems reikia pagalbos.
„Tėvams reikia išmokti pastebėti depresijos simptomus, liūdesį, dėmesio sutelkimo problemas, atsiskyrimą. Visada netinkamai galvojome, jog polinkis į savižudybę tampa problema tik pasiekus pilnametystę, todėl nekreipėme per daug dėmesio į vaikus. Dabar žinome, kad tai netiesa. Būna vaikų, kuriems dar nėra nei 12, nei 10 metų, ir jie jau bando nusižudyti“, – tikino Palmiteras.
