Kiekvienas iš mūsų pažįsta nerimo jausmą. Dabartiniame gyvenime iškyla daug iššūkių: profesijos, gyvenamosios vietos keitimas, prarandant artimus, sukurtus ryšius, įprastas malonias vietas ir daug kitų dalykų, reikalingų, kad žmogus jaustųsi saugiai.

O kaip mūsų vaikams? Ar jie nemato, negirdi, nejaučia, kaip gyvena jų tėvai? Kaip jie išgyvena atsiskyrimą su mylimais žmonėmis, baimę būti vieni namuose ir daug kitų neigiamų jausmų, apie kuriuos skubantiems ir daug dirbantiems suaugusiesiems nepatogu kalbėti arba tiesiog galvojama: „Praeis, išaugs...“

Pagrindinės vaikų jaudulio sumažinimo taisyklės yra saugios ir raminamos aplinkos užtikrinimas ir pastovumą, aiškumą ir švelnumą teikiančios atramos. Saugiai besijaučiantis vaikas nedaug turi priežasčių nerimauti. Mūsų pasaulis nėra tobulas ir, deja, neatitinka idealizmo kriterijų. Viena vertus, jis neabejotinai nuostabus, turtingas ir pilnas meilės. Kita vertus, jis pažymėtas individualizmo, materializmo, rezultatų siekimo, pykčio, smurto ir pavydo.

Dažnai tėvai patys labiau nerimauja dėl savo atžalos, taip sukeldami neigiamų jausmų savo vaikams. Nereikėtų labai išsigąsti, jei maži vaikai jaučia tam tikrą nerimą, kai išsiskiria su žmonėmis, prie kurių jie prisirišę.
Svarbiausi nerimo požymiai:
- nerealus jaudinimasis dėl galimo pavojaus ar žalos, galinčios ištikti žmones, prie kurių ypač prisirišta, ar baimė, kad jie išvyks ir nebegrįš;
- nerealus jaudinimasis, kad koks nors nepalankus įvykis (pvz., pasimetimas, pagrobimas, paguldymas į ligoninę ar nužudymas) atskirs jį nuo mylimų žmonių;
- nuolatinis nenoras ar atsisakymas eiti į mokyklą dėl to, kad ten nebus mylimų žmonių (ne dėl kitų priežasčių, pvz., įvykių mokykloje baimės);
- nuolatinis nenoras ar atsisakymas eiti miegoti, jei greta nebus artimo žmogaus, pasikartojantys nuolatiniai atskyrimo košmarai;
- pasikartojantys fiziniai simptomai (pykinimas, pilvo skausmai, galvos skausmai) atskyrimo situacijų metu, pvz., išėjus iš namų į mokyklą (vyresniems vaikams tipiški širdies veiklos sutrikimai, galvos svaigimas, silpnumas, dusulys);
- nuolatinė baimė būti namuose vienam dieną; perdėtas pasikartojantis nusiminimas (nerimas, verkimas, įniršis, liūdesys, apatija ar socialinis atsiribojimas) nujaučiant atsiskyrimą, skiriantis ar tuoj po išsiskyrimo su mylimu žmogumi.
Patarimai tėvams, kaip sumažinti vaikų nerimą:
- tėvai turėtų savęs paklausti, ar jiems patiems kelia nerimą tai, kad vaikas tampa vis savarankiškesnis, kad jis nebenori priklausyti tik šeimai ir bando įvairiausiais būdais pažinti išorinį pasaulį. Jei taip, pasistenkite suprasti, jog vaikas keičiasi, auga, pažįsta, atranda, patiria naują jausmą ir nebus visą gyvenimą tik darželinukas ar mokyklinukas;
- netrukdykite vaikui pažinti pasaulį, patirti baimės ir vienišumo jausmą, jūs negalite to išjausti už jį patį, jūs kaip tėvai emociškai jį galite palaikyti, suprasti;
- labai gerai būtų neparodyti, kad patys jaudinatės, kai vaikas bijo ar verkia. Ramus tėvų elgesys padės vaikui apsiraminti ir suteiks pasitikėjimo savimi, atkreipti dėmesį, ar jūsų vaikas nesivadovauja nepagrįstomis nuomonėmis, pvz.: kad mane mylėtų, visada turiu būti mielas; reikia, kad kiti niekada manęs neužmirštų; reikia padaryti viską, kad gaučiau, ko noriu; kad nenusivilčiau, geriau nieko niekada nesitikėti; geriau nieko nesiimti, jei nesu tikras dėl sėkmės; visada galiu viską padaryti ir visur sulaukti sėkmės;
- pateikti vaikui tikroviškesnių minčių, jų racionalumą įrodyti pavyzdžiais iš kasdienio gyvenimo, pvz.: kartais klystu, tačiau mane vis tiek myli; niekas nėra tobulas; niekas negali visada susilaukti sėkmės visose srityse; neįmanoma visada gauti ko trokšti; nusivilti yra blogai, tačiau svajonės teikia malonumą,
- jei vaikas kalba apie matomas ar įsivaizduojamas pabaisas, atminkite, kad jis jumis pasitiki ir tikisi paramos ar palaikymo iš jūsų, tad nesustiprinkite vaiko baimės savo susirūpinimu. Pakalbėkite su vaiku apie jo baimes, o Jūsų ramus elgesys padės vaikui suprasti, kad jo baimė nėra nenormalus reiškinys, ir ji po truputį sumažės,
- jei jūsų vaikas atsisako ir nenori eiti į mokyklą ar darželį paaiškinkite, kad nemalonumai, sunkumai mokykloje neišvengiami, leiskite pajusti jam, jog tikite, kad jis gali susidoroti su sunkumais. Žinoma, čia reikės daug jūsų kantrybės ir palaikymo, o kartu ir sutuoktinių kaip poros išbandymo;
- geriausias būdas padėti vaikui atsikratyti baimės yra nuolatinis mokymas bendrauti su žmonėmis ir daiktais, sukeliančiais baimę.

Bernardinai.lt