Simboliškai pademonstruodamas paramą Ukrainos valdžiai, JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį Ovaliajame kabinete priėmė Ukrainos prezidentą Petro Porošenką, kuris prieš tai kalbėjo per retą bendrą Kongreso sesiją, į kurią susirinko Senatas ir Atstovų rūmai.
P.Porošenka, verslininkas milijardierius, gegužę laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus, kurie buvo surengti iš šalies dėl protestų pabėgus Rusijos remiamam jo pirmtakui.
Vizito metu Ukrainos vadovas siekia glaudinti esamus ir megzti naujus politinius ir ekonominius ryšius tarp Ukrainos ir Vakarų valstybių. P.Porošenka taip pat atvyko į Vašingtoną siekti energingesnės JAV karinės pagalbos jo šaliai, kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais. B.Obama kol kas nepatenkino Ukrainos prašymo suteikti letalinę pagalbą.
Anksčiau JAV prezidentas, drauge su daugeliu Vakarų šalių vadovų, pasmerkė Rusijos prieš Ukrainą vykdomą agresiją, tačiau teigė, kad karinė pagalba Ukrainai bus teikiama tik neletalinėmis priemonėmis. JAV jau suteikė maždaug 60 mln. dolerių vertės tokią pagalbą Ukrainos kariškiams.
„Antklodės ir naktinės žvalgybos prietaisai taip pat yra svarbūs, - sakė P.Porošenka JAV Kongresui. – Tačiau negalime laimėti karo su antklodėmis. Dar svarbiau tai, kad negalime laimėti taikos su antklodėmis.“
P.Porošenkos vizitas Vašingtone vyksta vos dvi dienos po to, kai Europos Parlamentas ir Ukrainos parlamentas vienu metu balsavimais ratifikavo politinį ir ekonominį paktą, kurį pernai atmetusi ankstesnė vyriausybė išprovokavo protestus ir dabartinę krizę. Ukrainos lyderis sakė, kad šios sutarties priėmimas yra pirmasis jo šalies žingsnis narystės ES link.
P.Porošenka į Vašingtoną atvyko iš Kanados, kur trečiadienį viešėjo oficialiu vizitu. Ten jis taip pat kreipėsi į susirinkusius įstatymų leidėjus. Jis kalbėjo, kad Ukraina „peržengė Rubikoną”, ratifikuodama Asociacijos sutartį su ES.
„Tai buvo paskutinis Ukrainos atsisveikinimas su Sovietų Sąjunga“, – pasakęs tai Ukrainos prezidentas susilaukė Kanados parlamentarų aplodismentų.
Primename, kad Asociacijos sutarties ratifikavimas antradienį vienu metu buvo svarstomas Kijeve ir Briuselyje. Už sutarties ratifikavimą balsavo 535 iš 697 Europos Parlamento ir 355 iš 381 Rados narių.
Kanada, sekdama ES ir JAV pavyzdžiu, antradienį taip pat išplėtė savo sankcijas Rusijai. „Nenurimsime, kol Ukraina negalės laisvai, išties laisvai, spręsti savo likimo“, – CBC sakė Johnas Bairdas, Kanados užsienio reikalų ministras.
Baltųjų rūmų pareigūnai leido suprasti, kad P.Porošenkos vizitu – jo pirmuoju JAV po išrinkimo anksčiau šiais metais – iš dalies siekiama pasiųsti žinią Rusijai apie Vakarų paramą buvusiai sovietinei Ukrainai.
„Prezidento Porošenkos, sėdinčio Ovaliajame kabinete, nuotrauka bus verta mažiausiai tūkstančio žodžių – ir angliškų, ir rusiškų“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas.
Vizitas taip pat rengiamas po to, kai separatistams buvo pateiktas pasiūlymas dėl savivaldos. Šis autonomijos pasiūlymas buvo parengtas pagal taikos planą, kurį prieš 12 dienų parėmė ir Kijevas, ir Maskva. Planas prislopino kruviną smurtą aplink separatistų bastionus Rytų Ukrainoje, bet jo nesustabdė. Susitikęs su B.Obama P.Porošenka parodys, kad Rusija yra pasaulinė grėsmė, vildamasis laimėti „specialų statusą“ NATO bloke, kuriuo būtų užtikrintas jo šalies saugumas.
Kreiptis į abu JAV Kongreso rūmus yra garbė, rezervuojama užsienio šalių ar vyriausybių vadovams. 1989 m. tai pirmą kartą atliko ne valstybės ar vyriausybės vadovas – Lechas Walensa, Lenkijos judėjimo „Solidarumas“ lyderis.
Nuo 1874 m., kai pirmasis tai padarė Havajų karalius Dovydas Kalakaua, į šį susirinkimą buvo kreiptasi 113 kartų. Daugiausia kartų tai darė Jungtinės Karalystės premjeras Winstonas Churchillis – tris. Nelsonas Mandela ir Yitzakas Rabinas kreipėsi po du kartus.
Tarp besikreipusiųjų atstovų skaičiumi pirmauja Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Viso į jungtinį Kongresą kreipėsi 11 monarchų, 12 moterų.
Vis dėlto ant B.Obamos užgriuvo pernelyg daug krizių vienu metu, kad JAV įsitrauktų į karinį susipriešinimą su branduolinį ginklą turinčia Rusija dėl šalies, kuri, nors Amerika jai prijaučia, nėra jos strateginių interesų dalis.
„Mes neįsitrauksime į karinį žygį Ukrainoje“, – sakė B.Obama JAV televizijai kelios dienos po to, kai Rusija kovo mėnesį baigė aneksuoti nuo Ukrainos atplėštą Krymą.
Tuo tarpu pentadienį Minske prasidės naujas derybų etapas, kuriuos bus vėl ieškoma krizės Ukrainoje sprendimų, pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija (URM).
„Mes patvirtiname, kad toks susitikimas įvyks“, – sakė URM atstovas, bet atsisakė nurodyt tikslesnį vadinamosios Kontaktinės grupės susitikimo laiką; šią grupę sudaro Rusijos, Ukrainos, separatistų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.
