Ukrainoje ir toliau tebesitęsiant susirėmimams su prorusiškai nusiteikusiais sukilėliais rytiniame šalies regione, vis dažniau užduodamas nepaprastai svarbus klausimas: ar žiniasklaida neramumų draskomoje šalyje tikrai yra laisva?
Kijevo vyriausybė sulaukė stiprios ES ir JAV paramos, siekdama prasikirsti provakarietišką kelią ir kovodama su prorusiškais sukilėliais, kurie, kritikų tvirtinimu, yra remiami Kremliaus. Tačiau tuo pačiu didėja baimė, kad, naviguodama šiais sunkiais laikais, vyriausybė tuo pačiu apriboja žiniasklaidos laisvę, siekdama į savo pusę patraukti prieš Maskvą nusiteikusius žmones.
Dabar skandalo sūkuryje atsidūrė viena populiari Ukrainos televizijos stotis, anksčiau turėjusi artimų ryšių su Rusijos vyriausybe. Praėjusios savaitės pabaigoje paskelbta, kad birželio 11 d. šalies Nacionalinė televizijos ir radijo transliavimo taryba spręs, ar atimti iš „Inter“ transliavimo teises, iš įtakingų parlamentarų lūpų pasigirdus kaltinimams, jog kanalo vadovybė demonstruoja „destruktyvų elgesį“.
„Inter“ yra kritikuojamas dėl savo prorusiškos pozicijos ir ruošiasi kriminaliniams tyrimams, kuriuos kanalo šalininkai vadina politine raganų medžiokle. „Inter“ kol kas nėra oficialiai kaltinamas prijaučiantis prorusiškiems sukilėliais, tačiau tariamo kanalo patriotiško įniršio trūkumo užtenka, kad kai kurie norėtų jį uždaryti. Štai parlamentaras Andriy Levusas informavo, kad Nacionalinis įstatymų leidėjų saugumo komitetas, kuriam jis priklauso, praėjusią savaitę pareikalavo, jog „Inter“ bei rusų kalba leidžiamas laikraštis „Vesti“ būtų ištirti valdžios organų dėl galimai destruktyvios veiklos.
„Komitetas išsiaiškino, kad ši taip vadinama žiniasklaida kelia pavojų nacionaliniam saugumui ir destabilizuoja socialinę situaciją, sukurdama aplinką Rusijos agresijai reikšti“, - savo „Facebook“ paskyroje praėjusią savaitę rašė Levusas, kuris iki praėjusio lapkričio ėjo Parlamento saugumo tarnybos vicedirektoriaus pareigas.
„Inter“ keliama grėsmė Ukrainai, anot Levuso ir kitų panašiai mąstančių parlamentarų, kyla dėl jos reiškiamos kritikos vyriausybei. „Inter“ ir „Vesti“ reguliariai pasakoja apie vyriausybės įvestos griežtų taupymo priemonių programos žlugimą, Ukrainai bandant rasti kelią iš šalį apėmusio skurdo.
Tačiau „Inter“ vadovybė mano esanti persekiojama be pagrindo.
„Nėra jokio pagrindo tokiam negatyviam nusistatymui, - sakė „Inter“ pirmininkas Yegoras Benkendorfas. – Bet kokios spekuliacijos šia tema neturėtų remtis teisiniu pagrindu. Tai tėra politiniai žaidimai.“
Tačiau vien tik kanalo priešistorės užtenka, kad Ukrainoje kiltų įtarimas. Vienas kanalo akcininkų yra Serhiy‘us Lyovochkinas – turtingas buvęs nuversto prezidento Viktoro Yanukovychiaus lojalistas ir griežtai antivyriausybinio parlamento „Opozicijos bloko“ lyderis. Be to, iki pat vasario mėnesio, Rusijos valstybės kontroliuojamas „Pirmasis kanalas“ valdė 29 proc. kanalo akcijų. Dar didesnis įtarumas kilo po Naujametės programos, per kurią pasirodė atlikėjai, viešai parėmę ginkluotą sukilimą rytų Ukrainoje. Ši televizijos programa pirmą kartą sukėlė raginimus nutraukti kanalo veiklą.
Galiausiai, praėjusią savaitę, vidaus reikalų ministerija paskelbė pradedanti „Inter“ veiklos tyrimą, remiantis dviem kaltinimais – galimai neteisėta daline kanalo privatizacija 1990-aisiais, kuri, pasak policijos, valstybei galėjo atnešti $800 mln. finansinių nuostolių; bei neįvardintų kanalo įkūrėjų darytu spaudimu jame dirbantiems žurnalistams rengti savo reportažus tam tikra linkme.
Tuo tarpu pats kanalas pavadino šiuos tyrimus išpuoliu prieš žiniasklaidos laisvę.
„Mes laikome šiuos veiksmus spaudimu kalbos laisvei ir sistematiniu išpuoliu prieš nepriklausomą žiniasklaidą, kuriuos lėmė tas faktas, jog „Inter“ žiniose yra rodomos istorijos apie vyriausybės korupciją“, - savo išplatintame pranešime skelbia kanalo vadovybė.
Šalyje taip pat didėja nerimas, kad žiniasklaidoje besireiškiantiems vyriausybės kritikams daromas spaudimas galėjo būti išreikštas ir žiauresne forma. Balandžio viduryje netoli savo namų Kijevo centre buvo nušautas Olesas Buzina, žymus reporteris, pagarsėjęs savo šališkumu Rusijai, o valdžia per tą laiką nė kiek nepriartėjo prie bylos sprendimo. Nors nedaug kas atvirai susiejo šią žmogžudystę su valdžia, vyriausybės kritikai atkreipė dėmesį į nerimą keliantį, neva apatišką, policijos tyrimą.
Šį mėnesį taip pat buvo priimtas įstatymas, kriminalizuojantis veiksmus teigiamai įvertinant sovietų valdymo erą Ukrainoje 1917-1991 m. laikotarpiu. Dunja Mijatovic, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovė spaudai, sakė, kad tai sudaro nerimą keliantį precedentą.
„Neproporcingo žiniasklaidos laisvės apribojimo niekuomet negalima pateisinti demokratinėje valstybėje, - sakė Mijatovic. – Potencialiai problematiškos kalbos negalima bausti – priešingai, ji turėtų būti adresuota per atvirus debatus.“
