Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai per trečiadienį telefonu vykusį pokalbį spaudė Ukrainos prezidentą sutikti su naujomis paliaubomis rytų Ukrainoje, kai tuo tarpu Ukraina teigia nesiderėsianti su separatistų kovotojais tol, kol šie nenusiginkluos.
Apie planuojamą pokalbį su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka anksčiau pranešė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as.
Donecko miesto, kuriame sukilėliai bando atgauti prarastas pozicijas, separatistų atstovas taip pat atmetė naująsias paliaubas.
Vyriausybės pajėgos per pastarąsias dienas iš sukilėlių atrėmė kelis didžiuosius miestus po to, kai šalies valdžia paskelbė tęsianti savo vykdomą „antiteroristinę operaciją“ užimtuose Donecko ir Luhansko regionuose.
Pačiame Donecke, kur gyvena daugiau kaip milijonas žmonių, sukilėliai paskelbė toliau kovosiantys prieš vyriausybę, kurią jie laiko išrinkta neteisėtai.
Manoma, kad nuo balandį prasidėjusio sukilimo pradžios žuvo daugiau kaip 1 000 žmonių, tarp kurių yra ir civilių.
„Išlaisvinti“
Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai konfliktą telefonu su P.Porošenka, kuris prezidentu buvo išrinktas gegužę, aptarė dar penktadienį.
Po to pokalbio Ukrainos vadovas ir jo vyriausybė sustiprino savo retoriką apie kovotojus, tuo pačiu metu stumdami juos iš jų pozicijų.
Antradienį P.Porošenka aplankė savo karius kovų nualintame Slovjansko mieste, kurį sukilėliai apleido po vyriausybės užėmimo.
„Slovjanskas anksčiau buvo teroro ir smurto simbolis, - sakė jis. – Šiandien Slovjanskas yra išlaisvinto Donbaso (regiono, kuriam priklauso ir Doneckas su Luhansku – red. past.) simbolis.“
Pažadėjęs atkurti tvarką, jis taip pat pasakė, kad vyriausybė yra „atvira dialogui“ su tais, kurie „jau šiandien yra pasirengę padėti savo ginklus“. Kartu jis pažadėjo „decentralizuoti valdžią“.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas trečiadienį sakė, kad sukilėliai yra pasiruošę „konstruktyviam dialogui“, tačiau tam, kad jis įvyktų, jie neturėtų būti „verčiami pasiduoti Kijevo valdžiai“.
Jis taip pat paragino tuos, kurie yra susiję su šiuo konfliktu, „elgtis humaniškai“, ir sakė, kad reikėtų vengti tokių žodžių, kaip „antžmogiai ir teroristai“.
Kompromisas – neįmanomas?
Interviu, duotame Rusijos leidiniui „Komsomolskaya Pravda“, sukilėlių įkurtos Donecko Liaudies Respublikos vicepremjeras Andrejus Purginas teigė, kad su vyriausybe neįmanomos jokios paliaubos.
Jis apkaltino Ukrainos kariuomenę „įkaitais“ paėmus 400 žmonių ir neužtikrinus „humanitarinių koridorių“ konflikto zonoje.
„Ukrainai (...) nereikia čia žmonių, todėl ji bombarduoja viską be jokio sąžinės graužimo, - sakė sukilėlių atstovas. – Prieš trejus mėnesius mes vis dar galėjome tauškėti apie federalizmą, bet dabar nebeįmanomas joks kompromisas.“
Sukilėlių karo vadas Igoris Strelkovas atskiro interviu metu sakė, kad jo pajėgos nėra pakankamai stiprios, jog apgintų Donecko miestą nuo kariuomenės. Separatistų lyderiai planuoja užverbuoti dar 8 000-10 000 papildomų kovotojų, sakė jis, ir jiems mokės, kad šie galėtų išlaikyti savo šeimas.
Smurto banga šalyje prasiveržė po to, kai separatistai paskelbė apie Donecko ir Luhansko regionų atsiskyrimą nuo Ukrainos. Ši žinia sekė po Rusijos įvykdytos Krymo regiono aneksijos.
P.Porošenkos pirmtakas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas vasario mėnesį po kelis mėnesius trukusių protestų šalies sostinėje Kijeve dėl jo prorusiškos politikos.
Konflikto kaina
- Nuo balandžio mėnesio rytų Ukrainoje žuvo mažiausiai 250 civilių, skelbia Ukrainos vyriausybės ir sukilėlių duomenys;
- Ukrainos gynybos ministerijos skaičiavimais, nuo balandžio mėnesio žuvo beveik 200 karių, o dar 619 sužeista;
- Sukilėlių teigimu, nuo balandžio buvo nužudyta mažiausiai 800 sukilėlių;
- Šiemet Ukrainą dėl Rusijos paliko jau 110 000 žmonių, daugelis jų – iš rytinių regionų, skelbia JT;
- JT teigimu, pačioje Ukrainoje namų neteko apie 54 400 žmonių.
