Mes gyvename triukšmingame pasaulyje, kuriame mus nuolat lydi įvairūs garsai. Vieni sukelia malonius pojūčius, kiti erzina, o treti net gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų. Vienas jų – triukšmaligė.
Kaip mus veikia triukšmas
Pasak mokslininkų, per pastaruosius dvidešimt metų, triukšmo lygis padidėjo net kelis kartus. Prie daugelio aplinkos garsų, keliamų automobilių, buitinės technikos ir kitų, mūsų ausys jau priprato ir beveik nereaguoja. Tiksliau, mes jo tarsi negirdime, nekreipiame į jį dėmesio, tačiau nepaisant to, jis daro mums neigiamą poveikį.
Dėl aplinkos keliamo triukšmo didėja emocinis nuovargis, silpsta psichomotorinės reakcijos, mažėja darbingumas, nes intensyvus, ilgai trunkantis garsas dirgina vegetacinę nervų sistemą, kelia stresą organizmui, sutrikdo vidinės ausies kraujotaką.
Dėl tokio triukšmo poveikio sutrinka ne tik klausa, bet gali išsivystyti tokios ligos kaip hipertonija, virškinimo sistemos sutrikimai, neurozės. Net iki 30 proc. mūsų savijautai įtakos turi būtent aplinkos keliami garsai. O tai gali išprovokuoti trumpalaikius klausos sutrikimus.
Net ilsėdamiesi mes dirginame klausą, nes po darbo daugelis žiūri televizorių, klausosi garsios muzikos ir pan. Praktiškai mūsų klausai nuolat tenka atlaikyti įvairų aplinkos keliamą triukšmą, per mažai būname tyloje, klausomės natūralių gamtos garsų, kurie teigiamai veikia savijautą.
Apie triukšmaligę
Ilgai trunkantis triukšmas gali sukelti triukšmaligę. Tai – lėtinis klausos sutrikimas, kurį sukelia triukšmas, t. y. įvairaus dažnio tonų derinys. Triukšmas skiriamas į žemųjų dažnių (kai vyrauja tonai iki 300 Hz), vidutinių (300–800 Hz) ir aukštųjų dažnių (daugiau kaip 800 Hz). Pavyzdžiui, uodų zyzimas sukelia aukšto dažnio toną, o kamanės – žemo. Žinoma, jų skleidžiamas garsas klausai nekenkia, tačiau kuo triukšmo spektre daugiau aukštųjų tonų, tuo jis kenksmingesnis.
Triukšmo poveikį klausai lemia spektrinė triukšmo sudėtis, triukšmo intensyvumas ir jo veikimo trukmė. Kitaip tariant, kuo stipresnis garsas ir kuo ilgiau mes jį girdime, tuo didesnę žalą jis padaro klausai. Leistina žemųjų dažnių triukšmo intensyvumo riba yra 90 dB, aukštųjų – 75 dB. Darbe leidžiamo triukšmo I lygis yra 80 dB, II – 85 dB.
Klausos pažeidimo simptomai
Simptomai, išduodantys, kad yra pažeista klausa – ausyse girdimi ūžesiai, „fantominiai garsai“ – nesančių garsų girdėjimas, taip pat susilpnėjusi klausa dažniausiai abiejose ausyse. Silpstant klausai, pirmiausia žmogus ima prastai girdėti aukštus tonus, vėliau – žemus. Kadangi jam pasidaro sunku suprasti žodžius, natūraliai imama vengti bendrauti, nes nenorima patekti į nemalonią situaciją. O tai didina nepasitikėjimą savimi, pašlyja santykiai šeimoje, gilėja psichologinė įtampa. Neretai ūžesys, spengimas ausyse žmogui sukelia nemigą, padidina nervinę įtampą, o dėl to ūžimo garsas ausyse dar labiau sustiprėja. Patenkama į ydingą ratą.
Jeigu jaučiate minėtus simptomus, vis norisi garsiau klausytis muzikos ar televizoriaus, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Kuo anksčiu diagnozuojami klausos sutrikimai, tuo didesnė tikimybė sustabdyti klausos blogėjimą, tačiau ne visada pavyksta susigrąžinti gerą klausą.
Kas ir kokius garsus skleidžia
Dažniausiai žmogus susiduria su triukšmu dirbant kai kuriose pramonės ir žemės ūkio šakose (siuvėjos, audėjos, mechanizatoriai, šaltkalviai ir pan.), tačiau įvairaus intensyvumo garsų nestinga ir buityje.
Triukšmą sukelia ir dulkių siurblys, ir virtuvės kombainai, televizorius, garsiai paleista muzika, mašinos gatvėse. Nustatyta, kad skaitmeninis muzikos grotuvas gali pasiekti 120 dB ir didesnį garsą. Tokį pat skleidžia reaktyvinis lėktuvas!
Savo širdies plakimą girdime 10 dB garsu, laikrodžio tiksėjimą – 30 dB, šnabždesys ir tyli kalba sukelia 30–40 dB triukšmą, normali kalba – 60 dB, garsi kalba ar šuns lojimas – 70 dB, rėkimas – 90 dB, apie 100 dB garsą sukelia motociklo skleidžiamas garsas, 120 dB – greitosios pagalbos, gaisrinių ar policijos automobilių sirenos.
Pastaruoju metu viena dažniausių klausos pažeidimo priežasčių, ypač jauniems žmonėms, – žalingi ausinukų klausymosi įpročiai. Norint saugiai klausytis muzikos per ausinukus, kad ji nekenktų klausai, nereikėtų klausytis ilgiau kaip valandą per dieną ir viršyti 60 proc. garso skalės padalų.
