Lietuvoje minint Gedulo ir vilties dieną, Genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė sako, kad Lietuva laukia grįžtančių tremtinių, jų vaikų ir vaikaičių, tačiau susirasti darbą ir integruotis, nemokant kalbos, jiems yra sudėtinga.

„Tie, kurie tikrai nori atvykti į Lietuvą ir deda pastangas, turi susirinkę dokumentus, tai dažniausiai yra trečioji karta, tą galimybę turi, bet yra kitos sąlygos, kurios jiems trukdo – įsidarbinti nemokant lietuvių kalbos, yra beveik neįmanoma, o žmonės, baigę aukštuosius mokslus ne Lietuvoje, turi problemą, kad jų diplomai būtų pripažinti. Bet tie vaikai, kurie mokosi lietuvių namuose ir kurių gal jau pavardės visai neskamba lietuviškai, – jie tai tikrai turi geras sąlygas įsitvirtinti Lietuvoje, nes jie išmoksta lietuvių kalbą ir integruojasi“, – LRT radijui sakė Teresė Birutė Burauskaitė.

1941 metų birželio 14–18 dienomis iš Lietuvos į Sovietų Sąjungą buvo išvežta apie 18 tūkst. žmonių. Daugiausia jų išvežta į Altajaus kraštą, kiti – į Komijos, Tomsko, Novosibirsko sritį, Kazachstaną ir Krasnojarsko kraštą. Po metų beveik pusė lietuvių iš Altajaus krašto buvo išvežti į Jakutijos šiaurę prie Laptevų jūros.