„Traviata“ (it. „La traviata“, liet. „Puolusi moteris“) – 1853 m. trijų veiksmų opera, kurią sukūrė italų kompozitorius Džiuzepė Verdis (1813−1901 m.). Tai viena populiariausių operų, ne kartą buvusi pirma pagal atlikimų skaičių pasaulyje.

Opera „Traviata“ sukurta pagal prancūzų rašytojo Aleksandro Diuma (sūnaus) 1848 m. publikuoto romano „Dama su kamelijomis“ motyvus. Pagal romaną pastatytą vaidinimą Dž. Verdis pirmą kartą pamatė 1852 metais, viešnagės Paryžiuje metu. Jis iš karto pradėjo galvoti apie operos pastatymą gimtojoje šalyje.

Tų pačių metų spalį Dž. Verdis pradėjo dirbti su Frančesku Marija Pjave ties operos libretu. Opera buvo skirta Dž. Verdžio Venecijos „La Fenice“ teatrui pažadėtam pastatymui, kuris turėjo įvykti 1853 metų pradžioje. Tuo metu Dž. Verdis buvo labai užsiėmęs, 1852 metų gruodį jis Romoje rūpinosi operos „Trubadūras“ premjera. Be to, jam nepavyko susitarti su teatru dėl „Traviatos“ veiksmo laikmečio: pats kompozitorius norėjo, kad būtų vaizduojama šiuolaikinė tema, tačiau „La Fenice“ teatro vadovybė dėl cenzūros reikalavo veiksmą nukelti į maždaug 1700-uosius metus, Liudviko XIV-ojo valdymo laikotarpį. Dž. Verdis negalėjo susitarti ir dėl norimų aktorių, jam taip pat nepatiko pastatymo procesas.

1853 metų vasarį, neturėdamas kitos išeities, kompozitorius atvyko į Veneciją statyti operos. Jos premjera įvyko kovo 6 dieną. Nors operos preliudą publika sutiko palankiai, prasidėjus II veiksmui jos nepasitenkinimas pradėjo didėti ir virto tuo, ką Dž. Verdis vėliau pavadino „fiasko“. Tikėtina, kad publikos nepalankumą lėmė temos modernumas: operoje nebuvo veiksmo intrigos, vaizduojamų dvikovų ir kitų tuo laikotarpiu romantiškai meilės istorijai būdingų siužeto vingių. Prie nesėkmės tikriausiai nemenkai prisidėjo ir Violetos vaidmens atlikėja Fani Salvini-Donateli (Dž. Verdžio pageidaujama aktorė buvo susirgusi), kuri turėjo puikų balsą, bet, būdama 38-erių ir labai stambaus sudėjimo, sunkiai galėjo perteikti jaunos ir gležnos, nuo džiovos mirštančios Violetos vaidmenį.

„Traviata“ buvo parodyta devynis kartus, kai Dž. Verdis atšaukė jos atlikimą revizijai. Po mėnesio, gegužės 6 dieną, „Traviata“ buvo pristatyta kitame Venecijos teatre su nauja atlikėjų trupe ir sulaukė milžiniško pasisekimo. Dž. Verdis komentavo: „Anuomet ji patyrė fiasko, o dabar sukėlė furorą.“

Dž. Verdžio gyvenimo laikotarpiu „Traviata“ buvo statoma taip, kaip norėjo pirmieji užsakovai - jos siužeto veiksmui vykstant apie 1700 metus Prancūzijoje, o pirmą kartą pagal originalų kompozitoriaus sumanymą opera pastatyta tik 1906 metais, jau po Dž. Verdžio mirties, kai operos veiksmas, sumanytas kaip „šiuolaikiškas“ (vyko apie 1850 metus), iš tikro tokiu jau nebebuvo.

Nepaisant cenzūrinių pakeitimų, „Traviatą“ buvo uždrausta rodyti Popiežiaus valstybėse. Tuometiniams cenzoriams tikriausiai užkliuvo kurtizanės gyvenimo atvaizdavimas, demonstruojami nesantuokiniai ryšiai, kas buvo laikoma amoraliu elgesiu.

Operos veiksmas prasideda 1850 m. Paryžiuje. Jauna kurtizanė Violeta Valeri žino, kad greitai mirs nuo džiovos. Pokylyje ji sutinka jauną bajorą Alfredą Žermoną, kuris ja susižavi ir prisipažįsta meilėje. Violeta atsako, kad tokiam jausmui nėra vietos jos gyvenime, tačiau slapta pajunta tikros meilės troškimą.

Alfredas ir Violeta apsigyvena provincijoje. Juos aplanko Alfredo tėvas Žoržas, kuris pareikalauja Violetos nutraukti šiuos skandalingus ryšius, kurie pakenkė šeimos reputacijai − Žoržas nebegali ištekinti savo dukters ir Alfredo sesers. Violeta su tuo sutinka, ji parašo atsisveikinimo raštelį Alfredui ir grįžta į Paryžių. Alfredas pamano, kad ji pabėgo pas kitą meilužį, ir nuseka paskui ją. Jis susiranda Violetą viešame kaukių baliuje, į kurį ji atvyksta su „globėju“, baronu Dufoliu. Alfredas tėškia Violetai išloštų pinigų saujas ir viešai iš jos pasityčioja. Jo tėvas, matęs sceną, pasmerkia sūnų už išsišokimą.

Paskutinis operos veiksmas vyksta Violetai jau gulint ligos patale. Tėvo paskatintas, Alfredas aplanko mirštančią mylimąją. Jie susitaiko, tačiau tai netampa naujo ir laimingo gyvenimo pradžia – Violeta miršta nuo džiovos.