Po daugiau nei penkerius metus trukusių derybų, atstovai iš 12 Azijos šalių ir Šiaurės Amerikos pagaliau pasirašė Ramiojo vandenyno partnerystės sutartį (TPP), ambicingą ir prieštaringai vertinamą laisvos prekybos paktą. Tai didžiausias ir daugiausiai apimantis daugiašalis prekybos susitarimas per daugelį metų, o jį pasirašiusios šalys sudaro 40 proc. globalinės ekonomikos. Tačiau jo svarba gali būti dar didesnė, jei susitarimui pavyks išpildyti ambicijas „nustatyti taisykles keliui į prekybą Azijoje“, kaip pasakė pagrindinis Amerikos TPP derybininkas Michaelas Fromanas.
Fromano administracijos skaičiavimais, TPP iki nulio sumažins daugiau nei 18 000 skirtingų tarifų amerikietiškoms prekėms. Tačiau tie tarifai, kuriuos smarkiai sumažino TPP šalys-narės, nėra pats svarbiausias sutarties pasiekimas. Kur kas svarbesni yra minimalūs intelektualinės nuosavybės, darbuotojų ir aplinkos apsaugos standartai. Pavyzdžiui, visos susitarimo pusės privalo laikytis Tarptautinės darbo organizacijos nustatytų bazinių principų darbuotojų teisių klausimu. Tuo pačiu, šalys, kurios nesilaiko susitarimo aplinkosaugos reikalavimų, gali būti patrauktos į teisinę atsakomybę per tą patį disputų sprendimo mechanizmą, kuris bus naudojamas nagrinėti komerciniams pažeidimams. Netgi yra taisyklių, užkertančių kelią šalims teikti pirmenybę valstybės valdomoms kompanijoms – tai ypatingai didelis žingsnis tokioms šalims kaip Malaizija ir Vietnamas.
Naujuoju susitarimu ypatingai džiaugiasi du lyderiai. Barackui Obamai TPP reprezentuoja pirmą (ir galbūt vienintelį) ilgalaikį jo administracijos „krypties pakeitimo“ Azijos atžvilgiu įrodymą. Susitarimas parodo Amerikos ryžtą bendradarbiauti su regionu ir nenorą perduoti vadeles Kinijai į rankas. Kinijos sėkmė verbuojant amerikiečius sąjungininkus į savo kuriamą Azijos infrastruktūros investicijų banką anksčiau šiais metais tarsi paskatino Ameriką padvigubinti savo pastangas užbaigiant TPP.
Tuo tarpu Shinzo Abe, Japonijos ministras pirmininkas, laiko TPP šansu realizuoti jo ekonominio atsigavimo planą. Abe tikisi, kad prieiga prie platesnių rinkų Japonijos eksportuotojams sukurs greitesnį ekonominį augimą tuo laikotarpiu, kai jena yra palyginti silpna. Ypač TPP turėtų paskatinti prekybą tarp Amerikos ir Japonijos – arba tarp pasaulio didžiausios ir trečios pagal dydį ekonomikų.
Rizika ne tokia didelė kitų turtingų šalių grupei – Australijai, Kanadai, Naujajai Zelandijai – kurios vis tik nepraleido progos išgauti lengvatų iš JAV. Autralijai pavyko sutrumpinti nepatentuotų imitatorių apsaugos laikotarpį, kurio Amerika reikalavo biologiniams vaistams, nuo 12 metų iki aštuonerių; Kanada išsaugojo savo kvotų sistemą įvairiems žemdirbystės produktams, leisdama tik ribotą neapmuitinamą importą; o Naujoji Zelandija užsitikrino platesnę rinką savo pieno produktų eksportui.
Pilna susitarimo reikšmė kol kas nežinoma, mat dėl TPP buvo deramasi po storu slaptumo šydu, derybininkams siekiant palengvinti lengvatų užsitikrinimą nerizikuojant kalimu prie gėdos stulpo namuose. Tačiau tai lėmė didelį pramoninių grupių nerimą abiejose Ramiojo vandenyno pusėse. Praeis kelios savaitės, kol visi 30 susitarimo skyrių bus pilnai išversti ir paviešinti.
Dar daugiau, 12 dalyvaujančių šalių įstatymų leidėjai dabar privalo patvirtinti susitarimą. Tai turėtų lengvai pavykti tokiose šalyse kaip Japonija, kur valdančioji partija turi daugumą, tačiau Kanados laukia kaip niekad įtempti rinkimai spalio 19-ąją, o viena iš trijų pagrindinių partijų aktyviai priešinasi TPP, motyvuodama tuo, kad susitarimas sunaikins ūkininkų darbo vietas.
Didžiausias triukšmas laukia Amerikos – Kongresas turi 90 dienų peržiūrėti susitarimą prieš surengiant balsavimą „už“ arba „prieš“, ir be jokių pataisų. Nors respublikonų partija, tradiciškai pasisakanti už laisvą prekybą, turi daugumą abejuose Kongreso rūmuose, jos narių nuomonės dėl TPP išsiskiria. Štai Donaldas Trumpas, kandidatas gauti respublikonų partijos nominaciją kitų metų prezidento rinkimuose, pavadino tai „išpuoliu prieš Amerikos verslą“.
Hillary Clinton, pagrindinė demokratų kandidatė, taip pat atsisakė paremti susitarimą, nors ir ne taip rėksmingai.
Tokia opozicija visai neapgalvota. Kinijos ekonomikos lėtėjimas ir vangus globalinės ekonomikos atsigavimas po finansinės krizės lėmė ilgametę pasaulinės prekybos stagnaciją. Kai kuriais skaičiavimais, prekyba netgi smunka. Tai ypatingai neramina, nes prekyba išlieka pačiu patikimiausiu būdu neturtingoms šalims praturtėti. Dar daugiau, TPP narės sakosi esančios atviros ir kitų šalių įsitraukimui. Matome perspektyvą, jog TPP ne tik gali būti prekybos išlaisvinimas, bet taip pat ir lengviau prognozuojamos, taisyklėmis paremtos verslo aplinkos sukūrimas net ir tose šalyse, kurios derybose nedalyvavo. Didžiausia susitarimo problema – Kinijos atstūmimas – gali išgaruoti, jei tik TPP narės turės drąsos paspausti savo vyriausybes.
