Jeigu jums atrodo, kad terorizmo aukų skaičius Vakaruose tolygiai auga, tuomet esate teisus, tačiau tokie incidentai ir toliau išlieka palyginti reti, o mirčių nuo teroro išpuolių lygis pasauliniu mastu ne kyla, bet mažėja.
Naujausi dviejų globalinių duomenų bazių rodmenys atskleidžia, kad per teroro atakas Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje žuvusių žmonių skaičius 2015 m. ryškiai išaugo ir siekia daugiau nei 200 aukų. Bent vienas rodiklis rodo, kad šie metai gali būti dar skaudesni. Vis dėlto, vertinant bendrai, terorizmas Vakaruose vis dar išlieka retas reiškinys, o tose pasaulio dalyse, kur jis yra dažnesnis – t.y. tuose regionuose, kur tokių mirčių skaičius siekia tūkstančius, o ne šimtus – teroro atakų lygis krenta. Taip pat įdomu tai, jog kad ir koks baisus mums pastaruoju metu atrodytų terorizmas Vakaruose, jo lygis praėjusio amžiaus 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais buvo dar aukštesnis.
Plačiai nušviestos pastarojo meto atakos tokiuose Vakarų miestuose kaip Briuselis, Paryžius, Orlandas (Florida) ar San Bernardinas (Kalifornija), pakurstė visuomenės baimes dėl teroro įsišaknijimo Jungtinėse Valstijose ir Europoje bei apsunkina šių metų JAV prezidentinę kampaniją. Prezidentas Barackas Obama ir kandidatai Hillary Clinton bei Donaldas Trumpas jau pabrėžė išaugusią terorizmo grėsmę šalies viduje.
Tačiau teroro atakas visame pasaulyje stebintys analitikai atkreipia dėmesį, kad rizikos supratimas ne visuomet koreliuoja su realia rizika. Teroro aktus vykdančios grupuotės laikui bėgant keičiasi, bet Merilando universiteto Globalinė terorizmo duomenų bazė, stebinti teroristų atakas nuo 1970 m., atskleidžia, kad praėjusių metų mirčių nuo teroro išpuolių skaičius ankstesniais dešimtmečiais nebūtų kuo nors išskirtinis.
Plačiai nušviestos pastarojo meto atakos tokiuose Vakarų miestuose kaip Briuselis, Paryžius, Orlandas (Florida) ar San Bernardinas (Kalifornija), pakurstė visuomenės baimes dėl teroro įsišaknijimo Jungtinėse Valstijose ir Europoje bei apsunkina šių metų JAV prezidentinę kampaniją. Prezidentas Barackas Obama ir kandidatai Hillary Clinton bei Donaldas Trumpas jau pabrėžė išaugusią terorizmo grėsmę šalies viduje.
Apžvelkime kelis svarbiausius tyrėjų pastebėjimus šia tema.
Terorizmas pražudė daugiau vakariečių 8-ame ir 9-ame dešimtmečiais. Per teroro išpuolius Vakaruose žuvusių žmonių skaičius praėjusiais metais padidėjo, o daugiausia aukų nusinešė atakos San Bernardine ir Paryžiuje. Tačiau terorizmas praėjusiais dešimtmečiais buvo kur kas pražūtingesnis.
Globalinė terorizmo duomenų bazė savo atnaujintą ataskaitą apie teroristų atakas paviešina kiekvienais metais, tad į naujausius duomenis nėra įtraukta informacija apie 2016-uosius metus, atmetant didelio masto atakas Briuselyje, Nicoje (Prancūzija), Orlande, bei kelias mažesnes kitur Europoje.
Didžiosios Britanijos IHS terorizmo ir sukilimų centras, stebintis teroro išpuolius realiu laiku ir informaciją persiunčiantis karinėms ir žvalgybos agentūroms bei gynybos kontraktininkams, yra turbūt geriausias šaltinis vertinant naujausius duomenis. Centro nurodytas 2015 metų teroro aukų skaičius taip pat skiriasi nuo Globalinės terorizmo duomenų bazės duomenų, tad tiesiogiai jų palyginti neįmanoma, tačiau IHS pernai metais Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje užfiksavo 204 mirtis per teroro atakas, o iki šių metų rugpjūčio 3-osios aukų skaičius siekė jau 219, tad šie metai greičiausiai bus pražūtingesni nei ankstesni.
Ne viskas, kas vadinama terorizmu, jau yra terorizmas. Bet kokie terorizmo matavimo metodai remiasi ne itin tiksliais duomenimis ir yra labai subjektyvūs. Analitikai privalo kruopščiai išnagrinėti žiniasklaidos pranešimus ir kitus patikimus šaltinius, o tada nuspręsti, kas yra terorizmas, ir kas yra labiau įprastos kriminalinės atakos. Stebėtojai paprastai tokiuose pranešimuose ieško žiaurumų, kuriuos dėl politinių priežasčių įvykdė nevalstybiniai veikėjai – ir jie ne visuomet sutaria tarpusavyje. Pavyzdžiui, IHS į savo 2016 m. duomenis įtraukė Nicos ataką, bet Erin Miller, Globalinės terorizmo duomenų bazės programų direktorė, teigia, kad jų analitikai vis dar laukia daugiau informacijos apie to incidento tyrimą prieš priimant galutinį sprendimą dėl to, ar ataka turėjo politinį motyvą, būtiną tam, kad ji būtų laikoma terorizmu.
Kadangi teroro aukų skaičius Vakaruose yra palyginti nedidelis, tokie individualūs sprendimai gali turėti didelės įtakos. Atmetus Nicos ataką, per kurią žuvo 86 žmonės, įskaitant patį užpuoliką, IHS 2016 m. teroro aukų skaičius būtų kur kas mažesnis.
Su „Islamo valstybe“ siejamos teroro taktikos taip pat apsunkino analitikų galimybes tinkamai įvertinti tokius incidentus. Grupuotė, vykdanti tiesioginius smurto aktus daugiausia Irake ir Sirijoje, ragina savo pasekėjus jos vardu vykdyti individualius išpuolius užsienio šalyse. Nors yra žinoma, kad „Islamo valstybė“ apmoko teroristus vykdyti atakas Vakaruose, tokias, kaip tos, kurios praėjusį lapkritį smogė Paryžiui, vis daugiau tokių išpuolių įvykdo su grupuote tiesiogiai nesusiję žmonės, teigiantys buvę jos „įkvėpti“. Tai reiškia, kad dabar yra labiau tikėtina, jog kai kurie žiaurumo aktai bus iš anksto be pagrindo vadinami terorizmu.
„Šiomis dienomis vis dažniau kliaunamės įsitikinimu, kad bet kokios atakos jau yra terorizmas, - teigia Matthew Henmanas, vyriausiasis IHS analitikas. – Ypač tada, kad užpuolikas atitinka tam tikrą profilį.“
Keli pastarojo meto išpuoliai Europoje, iš pradžių vadinti terorizmo protrūkiais, galiausiai buvo perklasifikuoti į paprastus nusikaltimus. Praėjusiame amžiuje tokie nusikaltimai niekuomet nebūtų buvę vadinami terorizmu ir net nebūtų įtraukiami į ekspertų analizes.
Terorizmo aukų skaičius Jungtinėse Valstijose ir toliau išlieka žemas. JAV terorizmo grėsmė yra dar mažesnė negu Vakaruose apskritai. Be tragiškų Rugsėjo 11-osios atakų (kai žuvo tūkstančiai amerikiečių) ir Oklahomos miesto sprogdinimų (nusinešusių 170 gyvybių), nuo pat 1970-ųjų nebuvo nė vienų metų, kai teroristai būtų pražudę daugiau kaip 50 žmonių visoje šalyje. Pernai metais tas skaičius siekė 44, skelbia Globalinė terorizmo duomenų bazė. Tai reiškia, kad teroristai kiekvienais metais paprastai nužudo tiek pat amerikiečių, kiek ir žaibo iškrovos.
Terorizmas yra milžiniška problema keliose šalyse. Didžioji dauguma teroristinių išpuolių pasaulyje įvyksta vos keliose šalyse, kuriose pastebimi didžiausi pilietiniai neramumai. Daugiau nei trys ketvirtadaliai visų teroristinių išpuolių per praėjusius penkerius metus buvo surengta šešiose šalyse: Afganistane, Irake, Nigerijoje, Pakistane, Sirijoje ir Jemene. Lyginant su jų aukų skaičiais, terorizmo padidėjimas Vakaruose praktiškai nėra pastebimas.
Dėl to, kaip Globalinė terorizmo duomenų bazė matuoja terorizmo grėsmę, jos skaičiai praėjusiais dešimtmečiais nėra visiškai ekvivalentiški, bet praėjusių kelių metų duomenys rodo ryškų tokių atakų padažnėjimą 2014-aisiais, iš dalies dėl Irake ir Sirijoje tebesitęsiančių konfliktų bei Arabų pavasario pabaigos. Tačiau pernai metais visų terorizmo aukų skaičius sumažėjo 12 proc. Šių metų duomenys bus paviešinti tik kitais metais.
IHS pateikti terorizmo aukų skaičiai iš viso pasaulio iki rugpjūčio 8 dienos taip pat atskleidžia jų mažėjimą, lyginant su panašiu laikotarpiu pernai metais bei metais prieš tai. IHS analitikai savo ataskaitas rengia remiantis platesniais šaltiniais nei Globalinė terorizmo duomenų bazė, tad ir aukų kiekvienais metais suskaičiuoja daugiau.
Terorizmo stebėjimas globaliu mastu yra dar sudėtingesnis nei apsiribojant vien tik Vakarais. Dideli skirtumai tarp IHS ir Globalinės terorizmo duomenų bazės, kurie abu yra laikomi patikimais šaltiniais, duomenų, tik pabrėžia tuos sunkumus.
Tam, kad patektų į duomenų bazes, teroro išpuoliai privalo būti patvirtinti patikimų išorinių šaltinių. Tai reiškia, kad atakos šalyse, kuriose trūksta žiniasklaidos laisvės arba kurios yra pernelyg pavojingos žurnalistams (tokiose kaip Sirija ir Somalis), gali taip ir likti neužfiksuotos. Taip pat rizikuojama apsiskaičiavimu – kadangi didžioji dalis teroro išpuolių surengiama pilietinio karo zonose, gali būti sunku atskirti, kas yra terorizmas, o kas – tradicinis ginkluotas konfliktas.
„Tokiuose karuose kaip Sirijos ir Irako, turime daugybę teroro atakų, kurios tėra konfliktų dalis“, - teigia Sethas Jonesas, Tarptautinio saugumo ir gynybos politikos centro direktorius. RAND korporacijai priklausantis centras turėjo savo atskirą terorizmo duomenų bazę iki 2009 m.
