Tuo metu, kai mes sužinome vis daugiau detalių apie daugiausiai aukų JAV istorijoje nusinešusias šaudynes Orlando gėjų klube, abu kandidatai į prezidentus garantuotai pasistengs šią situaciją išmintingai išnaudoti savo labui. Nei Hillary Clinton, nei Donaldas Trumpas nenori, kad šis įvykis neigiamai paveiktų kiekvieno jų tikinimus, kad būtent jis arba ji gali geriausiai užtikrinti nacionalinį JAV saugumą.
Ir nors tokio pobūdžio politikavimai bus „neskanūs“ rinkėjams abiejose politinėse stovyklose, tai vis dėlto gali suteikti realią galimybę rimtam pokalbiui apie tuos pasirinkimus, kurie laukia šalies, ir ką šiame pavojingame pasaulyje rinkėjams reikštų vieno ar kito kandidato pasirinkimas į aukščiausią šalies postą.
Žinoma, kas kartą, kai rinkiminiais metais įvyksta teroristinė ataka, partijos būna priverstos reaguodamos į naujienas pakoreguoti savo kampanijas. Nors amerikiečiai mėgsta laikytis nostalgiško tikinimo, kad „politika baigiasi ties vandenyno riba“ (t.y. kokie politiniai kivirčai bevyktų šalies viduje, užsienio šalims mes pateikiame susivienytą abiejų partijų frontą), tai yra toli nuo tiesos realybėje. Politines kampanijas labai smarkiai veikia netikėtos nacionalinio saugumo krizės, ir nesvarbu, ar jie to nori, ar ne, kandidatai privalės pateikti savus politinius atsakymus ir pabandyti neleisti varžovui išmušti save iš pusiausvyros.
Pavyzdžiui, Šaltojo karo metu, konservatyvieji respublikonai aštriai kritikavo demokratus už jų silpną opoziciją komunizmui. Liberalai atšovė, kad dešinieji yra pavojingi ir jiems negalima patikėti atsakomybės už branduolinius ginklus.
Nesutarimai dėl Vietnamo buvo sprendžiami itin politizuotai: liberalai atakavo prezidentą Lyndoną B. Johnsoną, sakydami, jog šis veda amoralų ir nereikalingą karą; respublikonai Johnsoną atakavo aiškindami, kad šis yra nepakankamai griežtas ir tvirtas; Johnsonas atakavo visus dėl to, kad šie kenkia prezidento institucijai, krizės metu leisdami sau abejoti jo autoritetu.
Nors po 9/11 išpuolių mes trumpam stebėjome partinį sutarimą, tačiau iš karto po to respublikonai puolė kalti prie kryžiaus demokratus, kad šie nepakankamai įvertino mums kylančias grėsmes (ir daro tai iki šiol).
Siaubingos žudynės Orlande, Floridos valstijoje, yra dar vienas toks įvykis. Žuvus pusei šimto žmonių ir antra tiek sužeistų, šalis yra pasibaisėjusi ir išgąsdinta. Abiejų partijų atstovai pateikė savo atsakus. Donaldas Trumpas savo stiliumi per savo „Twitter“ paskyrą paleido visą eilę trumpų komentarų: „Siaubingas įvykis Floridoje. Meldžiamės už aukas ir jų artimuosius. Kada tai baigsis? Kada tapsime tvirti, protingi ir budrūs?“. Kitoje žinutėje jis rašė: „Esu dėkingas už sveikinimus, kad buvau teisus dėl radikalaus terorizmo, bet nenoriu sveikinimų, o noriu tvirtumo ir budrumo. Privalom būti protingi!“. Iš karto po to jis parašė trečiąjį komentarą: „Ar prezidentas pagaliau ištars žodžius radikaliojo islamo terorizmas? Jei jis to nepadarys, jis privalo iš karto, lydimas gėdos šleifo, atsistatydinti!“. Ir taip toliau.
Oficialus jo pareiškimas nebuvo ramesnis. Trumpas dar kartą patvirtino, kad Obama turėtų atsistatydinti, nes nepaminėjo žodžių „radikalusis islamas“. Jis taip pat perspėjo, kad „Hillary Clinton į šalį nori priimti daug daugiau Vidurio Rytų gyventojų jau per pirmą kadenciją, o mes neturėsime kaip jų visų patikrinti, už juos mokėti ir užtikrinti, kad nebūtų radikalizuojama antroji karta“.
Clinton atsakas „Facebook“ buvo ramesnis: „Tai buvo teroro aktas. Teisėsaugos ir žvalgybos agentūros intensyviai dirba, o mes per ateinančias valandas ir dienas sužinosime daugiau. Kol kas mes galime pasakyti tik tiek, kad mums būtina sustiprinti pastangas ginantis nuo vidaus ir išorės grėsmių. Tai reiškia, kad mums reikia sutriuškinti tarptautines teroristines grupuotes, užkirsti kelią jiems verbuoti žmones čia ir kitur bei sustiprinti gynybą namie. Tai taip pat reiškia, kad mes neleisime savęs įbauginti ir liksime ištikimi savo vertybėms.“
Šis teroristinis išpuolis mes iššūkį kandidatų kampanijoms atrasti geriausią reakciją į susidariusią situaciją.
Trumpas ir toliau girsis, kad buvo teisus ir kad ši siaubinga tragedija kažkaip patvirtina jo perspėjimus apie radikaliojo islamo grėsmes Jungtinių Valstijų žemėje. Tačiau išpuolio sukelta sumaištis ir baimė paskatins kai kuriuos rinkėjus kvestionuoti, ar galima pasitikėti Trumpu sprendžiant štai tokią situaciją: ar jis turi pakankamai žinių, tinkamą temperamentą ir išminties, kad vestų šalį, įvykus tokiems dalykams. Jo kritikams karštakošiškos Trumpo „Twitter“ žinutės yra tik dar vienas įrodymas, kad jam negalima patikėti atsakomybės už šalies karinę galią. Be to, homofobiškas šios atakos pobūdis verčia visuomenę prisiminti radikalią Trumpo retoriką, panieką „politiniam korektiškumui“ ir neapykantą, nukreiptą į įvairias žmonių grupes, ir pamatyti, kokius veiksmus gali sukelti kitokio pobūdžio socialinė neapykanta.
Dėl Orlando tragedijos klius ir Hillary Clinton. Kaip mums parodo Trumpo komentarai „Twitter“ tinkle, jis ir kiti respublikonai pasinaudos šia tragedija, kad sukeltų abejonių Clinton patirtimi ir politinės karjeros istorija, kas yra jos kampanijos pagrindas. Trumpas įrodinės, kad dabartinė administracija buvo nepakankamai agresyvi kovodama su IS bei atsisakė suformuoti kovos su „vienišais vilkais“ šaudytojais, nusitaikiusiais į minkštuosius taikinius, strategiją.
Kaip mums parodo Trumpo komentarai „Twitter“ tinkle, jis ir kiti respublikonai pasinaudos šia tragedija, kad sukeltų abejonių Clinton patirtimi ir politinės karjeros istorija, kas yra jos kampanijos pagrindas. Trumpas įrodinės, kad dabartinė administracija buvo nepakankamai agresyvi kovodama su IS bei atsisakė suformuoti kovos su „vienišais vilkais“ šaudytojais, nusitaikiusiais į minkštuosius taikinius, strategiją.
Donaldas Trumpas toliau įrodinės, kad jis buvo teisus, kritiškai atsiliepdamas apie musulmonus ir imigrantus. Hillary Clinton aiškins, kad tik ji turi patirties sprendžiant panašias krizes, o Trumpas gali tik skatinti konfliktus, o ne juos malšinti. Gal ir norėtųsi, kad tokiomis akimirkomis nacionalinis saugumas nesimaišytų su politika, tačiau taip buvo, ir taip bus toliau. O kol tai vyksta, mes turėtume kruopščiai apgalvoti, kaip su šiuo košmaru tvarkytųsi vienas ir kitas kandidatas į prezidentus.
