Netikėtai sumažėjęs nedarbo lygis, kuris pirmą kartą per daugiau nei šešerius metus nukrito žemiau 6 procentų, suteikia demokratams paskutinę, labiausiai tikėtiną viltį pakeisti rinkėjų nuomonę – ypatingai tų, kurie jau seniai reiškia nepasitenkinimą demokratų strateginiu ekonominiu valdymu.
Tačiau jei mes apskritai ko nors galime išmokti iš istorijos, tai 248 tūkst. per rugsėjo mėnesį naujai sukurtų darbo vietų negarantuoja labai daug papildomų balsų prezidento Obamos partijai lapkričio mėnesio rinkimuose.
Prisiminkite, kaip 2006 metais nedarbo lygis buvo tvirtai nusistovėjęs ties 4,5 proc., tačiau tai nesustabdė rinkėjų, įniršusių dėl Irako karo, ir jie išmėtė respublikonų kandidatus kaip priekaištą prezidentui George’ui W. Bushui.
Negalima sakyti, kad elektoratui ekonomika nerūpi: dar praėjusią savaitę Assocated Press užsakymu GFK Public Affairs & Corporate Communications atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad ekonomikos klausimai didele persvara yra svarbesni nei kiti interesai.
Tačiau kaip Obama pripažino praėjusį ketvirtadienį sakydamas kalbą Čikagos Northwestern universitete, daugumos amerikiečių ekonomikos vertinimas beveik nepasikeitė, nepaisant beveik 2 milijonų naujai sukurtų darbo vietų vien per 2014 metus ir nedarbo lygio sumažėjimo nuo 7,2 iki 5,9 procento per pastaruosius 12 mėnesių.
Associated Press-GFK apklausa atskleidė, kad žmonių, manančių, jog ekonomika per pastaruosius metus pagerėjo, procentas yra praktiškai toks pats kaip tų, kurie mano, jog situacija suprastėjo. Dauguma respondentų mano, kad situacija išliko tokia pati.
Obamos manymu, šis neatitikimas tarp realybės ir požiūrio atsirado dėl pajamų nelygybės, tikindamas, kad pastarųjų metų pasiekimai ekonomikoje „dar nėra patiriami visų“. Respublikonai tuo tarpu tikina, kad nedarbo lygio mažėjimas tik užmaskuoja tikrąją problemą – ekonomikos silpnumą, kuris pasireiškia per menką darbo jėgos dalyvavimą (šie skaičiai rugsėjo mėnesį išliko nepakitę).
„Aš kasdien girdžiu iš savo apylinkės žmonių, kad nepaisant to, kaip sunkiai jie dirba, jiems vis tiek labai sunku sudurti galą su galu, - rašoma praėjusio penktadienio Atstovų rūmų spikerio Johno Boehnerio pareiškime, kuriame optimistinė Darbo departamento ataskaita yra net neminima. - Vietoj to, kad bandytų įtikinti amerikiečius, kad viskas yra puiku, Vašingtono demokratai verčiau parodytų, kad jie yra rimtai nusiteikę padėti vidutinės klasės šeimoms pagerinti savo gyvenimą, o ne tik šiaip ne taip pragyventi.“
„Mes negalime pamiršti to fakto, kad šitai privalėjome pasiekti jau prieš kelis metus, - sakė respublikonų partijos pirmininkas Reince’as Priebusas, ko gero, vienintelis iš respublikonų, atvirai pakomentavęs teigiamą ataskaitą ir iš karto pateikęs jos kritiką. – Kodėl visa tai tiek ilgai užtruko?“
„Mes džiaugiamės, kad kai kurie amerikiečiai pagaliau randa darbo, - sakė jis. - Tačiau tai turėjo įvykti jau prieš keis metus. Lėtas darbo vietų augimas demokratus greičiausiai tenkina, tačiau mes, respublikonai, žinome, kad mes galime geriau.“
Tokia nepaprastai džiugi ataskaita pasirodė pačiu tinkamiausiu demokratams laiku. Iš tiesų, ši situacija primena 2012 metų rugsėjį, kai irgi sulaukėme teigiamų duomenų – tada bedarbystė vos per vieną mėnesį sumažėjo 0,3 procento.
Tai net paskatino buvusio General Electrics valdybos pirmininko Jacko Welcho liūdnai pagarsėjusias spėliones, kad Obamos „vyrukai iš Čikagos“ suklastojo skaičius, kad paskatintų jo perrinkimo kampaniją.
Šįkart respublikonai tikriausiai taip nekalbės, nors jie greičiausiai ir svarsto, ar prezidentas negavo šių duomenų anksčiau, dar iki jo džiugios ir pakilios ketvirtadieninės kalbos.
„Esmė yra paprasta. Mums dar liko daug ką nuveikti, mums dar reikia padėti kai kuriems piliečiams, tačiau aš noriu, kad žmonės žinotų, kad Amerikoje išties vyksta geri dalykai“, - praėjusį ketvirtadienį Northwestern universitete sakydamas kalbą apie šalies ekonomiką sakė prezidentas Obama, neslėpdamas apmaudo dėl nepakankamo įvertinimo.
Demokratai, beviltiškai siekiantys išlaikyti Senatą, dabar gali viltis, kad nedarbo lygiui nukritus žemiau 6 procentų ribos, tai bus pakankama priežastis paskatinti už juos balsuoti rinkėjus, kurie galiausiai, po ilgus metus trukusio darbo rinkos sąstingio, gali žvelgti į svarbiausią šalies ekonomikos indikatorių be nuoskaudos ir nusivylimo.
