„Butas yra pilnai nuomojamas iki metų pabaigos, ir aš jau turiu rezervacijų ateinantiems metams“, - sako jis, pridurdamas, jog per mėnesį uždirba kur kas daugiau nei tūkstantį eurų, kuriuos gautų nuomodamas butą vietos gyventojams.
Pasak Barselonos miesto tarybos, mieste yra apie 10 000 teisėtai turistams nuomojamų butų ir dar daugiau kaip 6 000 nuomojamų nelegaliai. Taryba jau „deda visas įmanomas pastangas pažaboti nelegalią nuomą“, įdarbindama dar daugiau inspektorių ir padidindama baudas, sako tarybos narė Janet Sanz, atsakinga už nekilnojamą turtą. Rugpjūčio mėnesį, gavęs 600 000 eurų baudą, trumpalaikės nuomos portalas „Airbnb“ pažadėjo pašalinti daugiau kaip 1 000 nelegalių skelbimų.
Tačiau Barselonos gyventojai tokias pastangas vadina beprasmėmis. Vietinis Joanas Antoni Hermo teigia esąs nepatenkintas masiniu turizmu ir su juo susijusiu blogu elgesiu: „Penktadieniai, šeštadieniai ir sekmadieniai yra siaubingi dėl triukšmo ir šlapinimosi viešose vietose.“
Tiesa, ne visi kaltina miesto lankytojus. Teresa Travieso, turinti marionečių krautuvėlę Gotikiniame kvartale, teigia, jog „mes priskiriame daugybę dalykų turizmui, bet tiesa yra ta, kad necivilizuotai gali elgtis tiek vietiniai, tiek užsieniečiai“.
Augantis skaičius turistams skirtų butų, investicijos į prabangių apartamentų kompleksus ir paprasčiausias pasiūlos trūkumas lėmė nuomos kainų augimą Barselonoje, teigia Joan Balañach, miesto Kaimynų asociacijų federacijos viceprezidentė.
Miesto tarybos pateikiama statistika skelbia, kad vidutinė mėnesinė nuomos kaina mieste pakilo nuo 688 eurų 2014-aisiais iki 845 eurų 2017-aisiais (22 proc. augimas), nors dauguma gyventojų uždirba tik apie 1 000 eurų per mėnesį.
„Barselonoje pučiasi naujas nekilnojamo turto burbulas, – sako Balañach. – Ši situacija varo žmones iš jų rajonų. Šeimose vyksta tikro gyvenimo dramos, nes jie visą savo gyvenimą praleido tuose rajonuose ir dabar yra priversti juos palikti, nes nebeišgali mokėti perdėtai didelės nuomos arba nuomotojai nebeatnaujina jų sutarčių.“
Panaši problema kamuoja Venecijos gyventojus. Nors turizmas yra svarbus ekonominis šaltinis šiam miestui, sunkumai sutalpinant kiekvieną dieną į jį plūstančius turistus lėmė, kad greitai Venecija gali tapti miestu be nuolatinių gyventojų – jau dabar jame gyvena kaip niekada mažai vietinių.
„Aš nebeturiu kaimynų, – sako 39-erių meno dirbinių restauratorė Elisa Mion, gyvenanti Venecijoje. – Dauguma restoranų, turgaviečių ir tradicinių parduotuvių užsidarė, ir mums labai sunku nusipirkti maisto produktų ar kitų prekių normaliomis kainomis. Viskas čia suplanuota turistiniais tikslais.“
Nuolat čia kursuojantys laivai taip pat teršia aplinką ir gali sunaikinti delikačią kanalų miesto ekosistemą, tačiau turbūt didžiausių bėdų vietiniams gyventojams Venecijoje kelia transportas. Venecijoje, kur automobilių eismas yra draudžiamas, vienintelė kita alternatyva pasiekti vieną ar kitą miesto tašką yra įsėsti į vieną iš po jį kursuojančių laivelių.
„Kai baigiasi mano darbo diena, prasideda nauji sunkumai – turiu laukti eilėje kartu su turistais, kol priplauks laivelis ir galėsiu grįžti namo“, – sako Mion.
Nekontroliuojamai augančios prekių kainos ir kiti kasdienio gyvenimo sunkumai jau paskatino daugelį buvusių gyventojų palikti šį miestą. Pasak Fabio Carreros, Venecijos ir Santa Fe projektų centrų direktoriaus, daugiausiai nuolatinių gyventojų pagrindinėje Venecijos saloje gyveno 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Šiandien šis skaičius nukrito iki mažiau nei 55 000 ir toliau mažėja. Skaičiuojama, kad, per tris dešimtmečius iki tūkstantmečių sandūros, miesto populiacija sumažėjo dvigubai. Kita vertus, per tą patį laikotarpį turistų skaičius išaugo 153 proc., o 2017-aisiais miestą aplankė jau daugiau nei 20 mln. lankytojų.
Nors ir palikę savo miestą, daugybė venecijiečių ieško galimybių į jį sugrįžti. Pavyzdžiui, Jackas Giassai iš Venecijos išsikraustė būdamas studentu ir trokšdamas patirti „normalų“ gyvenimą. Jis išvyko į Romą, kur dirba jau dešimt metų, bet, kaip ir daugelis jo draugų, tikisi kada nors sugrįžti, nors ir žiūri į tai atsargiai.
„Žinau, kad nebus lengva gyventi mieste, kuriame kiekviena diena yra parduodama masinio turizmo poreikiams“, – sako jis.
