Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį susitinka su savo kolega iš Taivano Ma Ying-jeou per pirmą tokį dviejų konkuruojančių šalių lyderių susitikimą nuo to laiko, kai 1949 m. baigėsi Kinijos pilietinis karas. Šis netikėtas, tačiau istorinis susitikimas yra rizikingas žingsnis abiem prezidentams, teigia politologai.
Susitikimas bus rengiamas politiškai jautriu Taivanui metu, belaukiant sausio 16 d. numatomų prezidento rinkimų ir šalį krečiant antikiniškoms nuotaikoms, ypatingai jaunesnių taivaniečių tarpe, šiems nerimaujant dėl Pekino įtakos salai ir netikint, jog Taivanui būtų naudingi artimesni ekonominiai santykiai su jos milžiniška kaimyne.
Taivano prezidento administracija savo išplatintame pranešime skelbia, jog jo kelionės tikslas bus „konsoliduoti tarpsąsiaurinę taiką ir išlaikyti status quo“. Prezidentas susitikimo metu nepasirašys jokių susitarimą ir neišleis jokių jungtinių pareiškimų kartu su Kinija, pridėjo administracija.
Zhang Zhijunas, Kinijos Taivano reikalų biuro vadovas, sakė, jog lyderiai „pasidalins savo mintimis apie taikių santykių plėtrą“ ir pavadino tai reikšmingu pasiekimu, kuris padės suvaldyti konfliktą ir nesutarimus bei galiausiai sulauks „plačios paramos iš visų gyventojų abiejose sąsiaurio pusėse bei tarptautinės bendruomenės“, skelbia valstybinė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“.
„Tai yra pragmatiškas sprendimas, padarytas laikantis „vienos Kinijos“ principo šioje situacijoje, kuomet politiniai nesutarimai kitoje Taivano sąsiaurio pusėje dar nėra išspręsti“, - pridėjo jis.
Ma Ying-jeou, po kelių mėnesių paliksiantis postą dėl kadencijų limito, pagrindiniu savo tikslu užėmęs prezidento kėdę 2008-aisiais pavertė ekonominių santykių su Kinija gerinimą. Jis pasirašė visą eilę svarbių verslo ir turizmo susitarimų, tačiau neįstengė išspręsti abiejų šalių politinių skirtumų.
Kinija iki šiol laiko valstybę-salą savo atskilusia provincija, kurią privalu prisijungti iš naujo, jeigu reikės – netgi jėga, ypač jeigu Taivanas pradės siekti visiškos nepriklausomybės. Karas tarp šalių taip pat vis dar oficialiai tęsiasi, mat po 1949-ųjų pilietinio karo nebuvo pasirašyta jokia abipusė taikos sutartis.
Pagrindinė Taivano opozicijos Demokratinė progresinė partija (DPP), tradiciškai pasisakanti už nepriklausomybę, pareiškė, jog prezidentų susitikimui trūksta skaidrumo, o apie jį nebuvo informuoti parlamento lyderiai.
„Tokią situaciją būtina pilnai paaiškinti Taivano žmonėms ir sumažinti jų nerimą, ar prezidentas Ma neprižadės Kinijai kažko, kas pakenks dabartiniam Taivano statusui ir šalies ilgalaikiams interesams“, - sakė DPP generalinis sekretorius Josephas Wu, kurio partijos kandidatė Tsai Ing-wen yra laikoma favorite laimėti būsimus prezidento rinkimus.
Ekspertai teigia, kad Kinija sieks įtakoti rinkimus, o Taivano prezidentas smarkiai rizikuoja susitikdamas su Xi Jinpingu iki rinkimų likus vos 10 savaičių. Šis žingsnis taip pat gali atsigręžti prieš Kinijos prezidentą, jeigu Taivane kils plataus masto pasipriešinimas susitikimui, sako politologai.
Gali būti, kad Kinija tokiu būdu siekia parodyti, jog santykiai su ja pagerės, jeigu Taivaną ir toliau valdys Ma Ying-jeou atstovaujama prokiniška Nacionalistų partija. Tačiau Bonnie Glaser, Azijos ekspertė iš Vašingtono Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro, sako, jog Taivane pastebimas ženklus visuomenės nuomonės pokytis link skeptiškesnio santykių su Kinija vertinimo.
„Sunku matyti, kaip šis susitikimas padėtų jo partijai išlikti valdžioje“, - sako ji.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas sakė, kad dar per anksti vadinti susitikimą pokyčių tašku.
„Mes tikrai pasveikintume abiejų Taivano sąsiaurio pusių žingsnius siekiant sumažinti įtampą ir pagerinti santykius, - sakė jis, - bet, suprantate, mes turime palaukti ir pamatyti, kas iš tiesų kils iš to susitikimo.“
Kinijos respublikos Nacionalistų partijos lyderis Chiang Kai-shekas paspruko į Taivaną po jo sutriuškinimo Mao Zedongo Komunistų partijos rankose pilietinio karo pabaigoje. Nuo to laiko Taivanas naudojasi savivaldos teise.
Visi ankstesni Kinijos bandymai įtakoti Taivano rinkimus žlugo. 1996-aisiais tuometinis Kinijos prezidentas Jiang Zeminas įsakė salą supančiuose vandenyse atlikti raketų bandymus ir karines pratybas, siekiant atbaidyti rinkėjus nuo paramos Lee Teng-hui, kuris, Kinijos manymu, siekė nuvesti salą arčiau nepriklausomybės. Krizė priartino abi puses prie konflikto slenksčio ir baigėsi tuo, kad Jungtinės Valstijos praplukdė savo karinio laivyno lėktuvnešį pro Taivano sąsiaurį, kad įspėtų Pekiną. Lee rinkimus laimėjo didžiule balsų dauguma.
