JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas antradienį pradėjo savo pirmąjį savo oficialų vizitą Briuselyje, per kurį mėgins atgaivinti paaštrėjusius ryšius su NATO sąjungininkais ir Europos Sąjunga.
Amerikiečių diplomatijos vadovas dalyvauja dvi dienas trunkančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime ir tarsis su ES lyderiais, siekdamas pataisyti santykius, pašlijusius ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo laikais.
Svarbus NATO darbotvarkės klausimas šįkart bus 9 600 karių kontingento Afganistane likimas, Trumpui sudarius su Talibanu susitarimą, įpareigojantį išvesti užsienio pajėgas iki gegužės 1 dienos. Sąjungininkai laukia, kol naujasis JAV lyderis Joe Bidenas priims sprendimą, ar laikytis šio galutinio termino, tačiau spėjama, kad konkretaus pareiškimo Blinkenas per savo vizitą Briuselyje nepadarys.
„Lengvų pasirinkimų nėra, tebesvarstomi visi variantai“, – per spaudos konferenciją sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Saugumo padėtis yra sunki; imsimės visų būtinų priemonių, kad mūsų kariai liktų saugūs“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę Bidenas pareiškė, kad Vašingtonui būtų „sunku“ laikytis artėjančio termino. Tas pareiškimas supykdė Talibaną, perspėjusį, kad JAV būtų „atsakingos už pasekmes“. NATO sąjungininkai sako esantys pasirengę pratęsti savo pajėgų dislokavimą Afganistane, jei Vašingtonas irgi nuspręs pasilikti. Afganistane yra apie 2 500 JAV karių, o Amerikos palaikymas yra gyvybiškai svarbus norint pratęsti NATO misiją.
„Atėjome kartu. Prisitaikysime kartu, kaip buvo daroma daugelį metų. Atėjus tinkamai akimirkai, išvyksime kartu“, – pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Philipas Reekeris.
Pernai Talibanas įsipareigojo siekti taikos ir mažinti smurtą šalyje, tačiau JAV skundžiasi, kad derybos nuo to laiko įstrigo, o kraujo liejimas – suintensyvėjo. Vašingtonas siekia suteikti pagreitį šiam užsitęsusiam procesui, o Pentagono vadovas Lloydas Austinas sekmadienį atvyko iš anksto neskelbto vizito į Afganistaną.
JAV ir jų sąjungininkai siekia žūtbūt išvengti, kad Afganistanas vėl taptų teroristinių grupuočių placdarmu, praėjus dviem dešimtmečiams nuo jų intervencijos po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose.
„Atgaivinti aljansus“
Blinkeno vizitu į Briuselį siekiama patvirtinti Bideno ryžtingą nusiteikimą stiprinti „transatlantinę partnerystę“ pasibaigus Trumpo prezidentavimo erai. Vašingtonas sako, kad valstybės sekretorius „pasakys svarbią kalbą apie užsienio politiką, kurioje daugiausiai dėmesio skirs savo įsipareigojimui atkurti ir atgaivinti aljansus“ Belgijoje.
NATO ieško būdų užglaistyti nesutarimus 72 metus gyvuojančiame Aljanse, tačiau išlieka daugybė iššūkių, įskaitant gynybos biudžetų didinimą ir kivirčus su bloko nare Turkija. Trumpas nevengė pamokslauti įtakingiausioms Aljanso narėms, tarp jų Vokietijai, esą šios deda per mažai pastangų bendrai gynybai stiprinti, ir spaudė jas didinti išlaidas gynybai, kad šios siektų bent 2 proc. BVP.
Nors Vašingtono tonas akivaizdžiai pasikeitė, manoma, kad naujoji Jungtinių Valstijų administracija tvirtai laikysis pozicijos, jog kitos narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas sąžiningas NATO finansinės ir karinės naštos pasidalijimas. Su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir ES diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu JAV valstybės sekretorius aptars skubaus dėmesio reikalaujančius iššūkius, įskaitant Rusiją bei Kiniją.
Vašingtonas nori įtraukti Briuselį į vieningą demokratinių valstybių frontą, kurį buria kaip atsvarą didėjančiai Kinijos galiai. Abi pusės kartu su Jungtine Karalyste ir Kanada pirmadienį žengė pirmąjį žingsnį koordinuotų veiksmų link, paskelbdamos suderintas sankcijas už Pekino represijas prieš uigūrų etninę mažumą.
