Fillonas buvo laikomas favoritu laimėti dviejų turų prezidento rinkimus balandžio ir gegužės mėnesiais. Tačiau kai praėjusią savaitę buvo paviešinta, kad jis savo žmonai mokėjo atlyginimą už galimai fiktyvią darbo vietą parlamente, naujausios nuomones apklausos parodė, kad rinkėjų pasitikėjimas juo smarkiai sumenko, ir jeigu rinkimai vyktų dabar, jis būtų sutriuškintas jau pirmame raunde, kas atvertų kelią į pergalę kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikei Marine Le Pen arba nepriklausomai kandidatuojančiam centristui Emmanueliui Macronui.
Fillono atstovaujamos Respublikonų partijos nariai jau pradėjo diskusijas, ar jis yra tinkamas kandidatas rinkimuose. Savo kampanijos metu Fillonas buvo suformavęs doro ir džentelmeniško kandidato įvaizdį, bei žadėjo mažinti biudžeto išlaidas ir biurokratų valstybinėse įstaigose skaičių. Viena apklausa parodė, kad net 76 proc. Prancūzijos rinkėjų nebepasitiki juo po šio skandalo.
Pats Fillonas kaltinimus neigia ir sako nesitrauksiantis iš prezidento rinkimų, nebent jam bus pateikti oficialūs kaltinimai. Tyrimą atlikęs laikraštis „Le Canard Enchaîné“ skelbia, kad jis savo britei žmonai Penelopei per daugiau kaip dešimtmetį išmokėjo maždaug €830,000 valstybės lėšų, jai ėjus, kaip manoma, fiktyvias asistentės pareigas. Nors Prancūzijoje parlamentarai gali įdarbinti savo šeimos narius, tos darbo vietos turi būti tikros, o šalies prokuratūra jau pradėjo preliminarų tyrimą dėl galimo pasinaudojimo valstybės lėšomis, kad išsiaiškintų, ar Penelope Fillon tikrai dirbo savo vyrui.
„Le Canard Enchaîné“ trečiadienį atskleidė ir tai, kad Fillonas savo dviem vaikams taip pat išmokėjo €84,000, kai jiedu anksčiau dirbo jo asistentais. Dar blogiau tai, kad jie abu tuo metu buvo studentai ir neturėjo reikiamos kvalifikacijos.
Fillonas trečiadienį už uždarų durų vykusiame savo partijos posėdyje sakė „kovosiantis iki pabaigos“. Jis taip pat tikino tapęs sąmokslo auka, ir apkaltino dabartinę socialistinę vyriausybę vykdant prieš jį „institucinį coup d’état“.
Socialistų partijos lyderio ir prezidento François Hollande‘o atstovas tokius kaltinimus atmetė, sakydamas: „Vienintelę galią turi teisingumo sistema.“
Bent jau kol kas, Respublikonų partija nutarė paklausyti Fillono ir oficialiai pakaitalo jam neieško, tačiau vidiniai šaltiniai teigia, kad įtampa partijoje yra jaučiama. Parlamentarai ypač nerimauja dėl to, kad rinkėjai gali nusigręžti nuo partijos ne tik prezidento rinkimuose, bet ir gyvybiškai svarbiuose parlamento rinkimuose, kurie planuojami birželio mėnesį. Prancūzijos elektoratas yra negailestingas politiniam elitui, kuriuo instinktyviai nepasitiki, ir daugelis rinkėjų niekina tai, ką laiko neužtarnautomis politikų privilegijomis, teigia politologai.
Georgesas Fenechas, respublikonas iš Ronos, radijo stočiai „France Info“ sakė, kad Fillono nominacija prezidento rinkimuos yra „niekinė“ dabartiniame šių nenumatytų aplinkybių kontekste. Jo teigimu, Fillono situacija nėra „pateisinama“, ir tai yra „etikos ir moralės“ klausimas. Partija negali tiesiog sėdėti ir žiūrėti, „kaip tas orkestras „Titanike““.
Kol kas neaišku, kas galėtų būti pakaitinis partijos kandidatas, jeigu situacija jo pareikalautų. Fillonas pirminius partijos rinkimus laimėjo prieš Alainą Juppé, o buvusį prezidentą Nicolas Sarkozy nugalėjo jau pirmame raunde. Tačiau surengti antriems pirminiams rinkimams nebėra laiko. Juppé praėjusią savaitę sakė nebūsiantis atsarginiu variantu, bet partijos lyderiams gali pavykti jį įtikinti. Tarp kitų žiniasklaidoje minimų pavardžių yra buvęs dvasininkas François Baroinas; šiaurinio Hauts-de-France regiono lyderis Xavieras Bertrandas; bei netoli Paryžiaus esančio Ile-de-France regiono vadovė Valérie Pécresse.
