2015 m. sausio 10 d. įvykusiame LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo tarybos posėdyje, svarstant veiklos planą 2015 metams, buvo nutarta minint Žalgirio mūšio 605-ąsias ir pirmosios oficialios Šaulių sąjungos narių delegacijos išvykos į Žalgirio mūšio 580-ųjų metinių iškilmes 25-ąsias metines liepos 15-20 dienomis organizuoti klubo narių ir jaunųjų šaulių išvyką į Lenkiją, Griunvaldą, paminėti 605-ąsias pergalės prieš Kryžiuočių ordiną metines ir aplankyti istorines vietoves. Šiam klubo tarybos planui pritarė ir Sąjungos vadas ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas.
Prasidėjo pasiruošimas kelionei. Sąjungos vado pasiūlymu buvo paskelbtas rašinių konkursas jauniesiems šauliams, norintiems važiuoti į nemokamą (autobuso nuomą apmokėjo ir jaunuosius šaulius apdraudė Šaulių sąjunga) kelionę į Lenkiją. Buvo pasiūlytos trys rašinių temos: „Lietuviškos žemės Lenkijoje“, „Žalgirio mūšio reikšmė Lietuvos istorijoje“ ir „Štuthofas – Dievų miškas“. Klubo tarybos narys Liutauras Trumpulis paruošė išsamų kelionės maršrutą, buvo derinama dėl nakvynės kempinguose, jaunųjų šaulių maitinimo, apsilankymo muziejuose ir kt. Tam gegužės 30-31 d. buvo surengta klubo tarybos narių Stasio Ignatavičiaus, Liutauro Trumpulio, Romo Eidukevičiaus ir Vlado Drupo „žvalgybinė“ išvyka į numatomus būsimos išvykos taškus.
Pagaliau atėjo liepos 15-oji. Išvykos dalyviai – klubo nariai ir jaunieji šauliai iš Kauno, Klaipėdos, Marijampolės ir Tauragės šaulių rinktinių – rinkosi prie istorinės Kauno pilies. Prieš išvykdami išvykos dalyviai prie akmens Kauno vėliavos vadui, Kauno seniūnui Jonui Sungailai sugiedojo „Tautišką giesmę“ ir įsmeigė šauliškas vėliavėles, kurios visur kelionėje simbolizavo šaulių apsilankymą. Vilniuje prie Gedimino pilies Arsenalo rūmų prie pagrindinės grupės prisijungė 14 Karaliaus Mindaugo rinktinės jaunųjų šaulių.
Reikia paminėti, kad išvykoje dalyvavo 26 jaunieji šauliai ir 13 klubo narių, iš kurių Stasys Ignatavičius, Liutauras Trumpulis ir Antanas Maslauskas – 1990 metų išvykos dalyviai. Prie Arsenalo rūmų išvykos dalyvius pasveikino ir sėkmės palinkėjo Sąjungos vadas ats. plk. ltn. Liudas Gumbinas.
Pirmasis sustojimas Lenkijoje – Berezniki kapinaitės, kuriose palaidoti Nepriklausomybės kovose žuvę lietuvių savanoriai ir kariai. Šauliai ant paminklinių kryžių perrišo trispalvius kaspinėlius, apkaišė šauliškomis vėliavėlėmis, uždegė žvakutes ir sugiedojo Lietuvos himną.
Seinai. Vienas iš Lenkijos tautiečių lietuvybės židinių. Čia mokėsi, kunigavo ir kūrė rašytojas Antanas Baranauskas, stovi didingas paminklas jam. Bažnyčios, kurioje jis kunigavo, kriptoje jis ir palaidotas, nors daugelis mūsų vis dar galvoja, kad jis palaidotas Anykščiuose prie Puntuko akmens.
Seinų kapinaitėse palaidoti varpininkas, dr. Vinco Kudirkos ideologijos įkvėpėjas dr. Juozas Kaukas, Nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai, kariai ir šauliai. Visus juos pagerbė išvykos dalyviai. Seinų lietuvių namų salėje darniai nuskambėjo išvykos dalyvių: „…paduok, sesute, kardą – reiks karan joti…“.
Prie Osoveco gynybinės tvirtovės esančiame kempinge buvo apsistota pirmajai nakvynei. Po greitai paruoštos vakarienės (čia ir kitose mūsų stovyklavietėse ją ruošė prityrę šauliai Romutis Pocius ir Antanas Morkūnas), kas nesijautė nuvargę, išėjo į Liutauro Trumpulio surengtą vakarinį žygį po Osoveco tvirtovės griuvėsius ir požemius.
Rytojaus rytą papusryčiavus laukė kelionė į Modlino tvirtovę. Beje, šioje tvirtovėje kalėjo Lietuvos-Lenkijos karo metu į nelaisvę patekę lietuviai karininkai ir kariai. Apžiūrėję įspūdingą tvirtovę, kurioje karo atveju įguloje galėjo būti 20 tūkstančių karių, ir papietavę tvirtovės kavinėje, patraukėme į Griunvaldą.
Čia mūsų jau laukė didžiulis mūšio inscenizavimo dalyvių palapinių miestelis, mugė, įruoštos viduramžių amatininkų dirbtuvėlės ir turgus, įrengtos estrados, riterių turnyrų ir būsimo mūšio aikštės, daugybė lauko kavinių, parduotuvėlių, kioskų… ir tūkstančiai iš įvairių valstybių atvykusių viduramžių istorijos mylėtojų.
Įrengę savo stovyklą, iškėlę Šaulių sąjungos ir istorinę Vyties vėliavas bei pastatę sargybą, išėjome į „Viduramžių miestelį“ ieškoti „Vytauto Didžiojo“ (Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininko mjr. Donato Mazurkevičiaus) vadovaujamos lietuvių kariuomenės (reikia paminėti, kad mūšio rekonstrukcijoje po keturiomis skirtingomis Lietuvos vėliavomis dalyvavo per 50 viduramžių karių šarvais pasidabinusių ir tų laikų ginklais ginkluotų Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ir įvairių Lietuvos viduramžių rekonstrukcijos klubų narių) stovyklos, kurioje buvome broliškai sutikti ir pavaišinti kava ir arbata.
Jautėmės lyg patekę į XV amžių… Palapinių miestelyje vaikščiojo viduramžių riteriai, kariai, kilmingos damos, savo prekes siūlė viduramžių amatininkai, prie kiekvienos stovyklos plevėsavo iškeltos senovinės valstybių ir miestų vėliavos bei herbai, senoviškais būdais gaminami vakarienės (ant iešmo kepami paršeliai, įvairūs paukščiai ir t.t.) valgiai, praeivius linksmino viduramžių arlekinai. Nuo įspūdžių net akys ant kaktos iššoko.
Taip vaikštinėjant nuo vienos stovyklos iki kitos, nuo vienos kariuomenės iki kitos, užklupo gili naktis. Teko grįžti į savo stovyklą nakvynei.
Rytojaus diena buvo skirta riterių turnyrams, mūšio dalyvių teatralizuotam pristatymui ir mūšio generalinei repeticijai. Vos spėjome nuo vieno renginio prie kito, nuo vieno pasirodymo prie kito. Lietuvos kariuomenės stovykloje istorinių klubų nariai šauliams papasakojo apie viduramžių karuose naudotus ginklus, šarvus, skydus, karo taktiką.
Liepos 18-oji. Papusryčiavę, apsirengę šauliškas uniformas (kas neturėjo – šauliškus marškinėlius), su vėliavomis nužygiavome į Lenkijos kariuomenės karinės technikos ir ginkluotės parodą. Apžiūrėję parodą, galėjome įsitikinti, kad mūsų kaimynai ir NATO partneriai yra rimtai pasiruošę atremti mums priešiškų jėgų išpuolius ir suteikti pagalbą savo kaimynams.
Nusifotografavę atminčiai prie paminklo Žalgirio mūšiui, išsirikiavome mums skirtoje vietoje prieš iškilmių garbingų svečių tribūną. Bendroje rikiuotėje stovėjome su Lenkijos kariuomenės kariais, skautais, harcežais, Lenkijos šaulių organizacijos nariais. Iškilmėse dalyvavęs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas savo kalboje sakė: „Mūsų tautas vienija šimtmečius skaičiuojanti bendra istorija. Ilgus amžius kovojome prieš bendrus priešus. Mes kupini pagarbos mūsų protėviams ir jų pralietam kraujui laisvės kovose. Stovime čia, prie šio puikaus paminklo, ir prisimename visus, kas žuvo už laisvę…“
Po iškilmingo minėjimo ir gėlių padėjimo prie paminklo įvyko bendras paradas, kurio metu mus užklupo liūtis. Nors ir permirkę iki paskutinio siūlelio, buvome labai patenkinti, kad Šaulių sąjungos vėliava plevėsavo iškilmingo parado dalyvių gretose. Grįžę į stovyklą ir persirengę, nuskubėjome stebėti mūšio rekonstrukcijos. Kai kuriais paskaičiavimais, įspūdingoje mūšio inscenizacijoje dalyvavo apie 800 dalyvių, o patį „mūšį“ stebėjo apie 50 tūkstančių dalyvių.
Po rekonstrukcijos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, lydimas gynybos atašė Lenkijos, Čekijos, Kroatijos, Vengrijos, Slovakijos ir Slovėnijos Respublikai plk. ltn. Rimanto Jarmalavičiaus ir Lenkijos kariuomenės brigados vado, apsilankė šaulių stovykloje. Ministras pasveikino šaulius ir padėkojo už dalyvavimą šiame renginyje.
Liepos 19-oji. Malborkas. Kryžiuočių ordino sostinė. Pasižvalgius po pilies prieigas ir pabuvojus pačioje pilyje, galima suvokti, kodėl jungtinės Lietuvos ir Lenkijos pajėgos nesugebėjo užimti šios pilies ir pilnai nugalėti Kryžiuočių ordino. Ką mes matome televizijos ekranuose ar spaudos leidiniuose, pilnai neatitinka tos pilies galybės ir didybės. Tik pabuvojus jos įtvirtinimuose, gynybiniuose bokštuose, salėse, menėse, įvairiose patalpose galima visą tai suprasti…
Po apsilankymo pilyje laukė kelionė į Lietuvą. Gaila, kad nepavyko pilnai įgyvendinti numatyto maršruto, tačiau mūsų sumanymas pavyko. Noriu pacituoti kai kuriuos atsiliepimus apie išvyką:
Šaulė Gabrielė Mickutė rašė: „Kaip buvo smagu nešti vėliavą, didžiuotis, kad esu LIETUVĖ! Nešant vėliavą, pradėjo labai stipriai lyti, peršlapome kiaurai, buvo smagu. Valgyti virėme daug ir skaniai. Keliavome ir aplankėme didvyrius, žuvusius tėvynės labui. Namo grįžome su dainomis, LIETUVIŠKOMIS dainomis! Nes esame LIETUVIAI!“.
Tauragės šaulių rinktinės vadas Kęstutis Bauža: „Gerb. Prezidente, jaunųjų šaulių vardu nuoširdžiai dėkoju už įsimintiną išvyką mūsų protėvių keliais. Jaunosios kartos ugdymas ir formavimas tokių kelionių metu yra pats efektyviausias ir rezultatyviausias. Visi kelionės dalyviai apie kelionę atsiliepia tik gerai ir labai gerai. Tikiuosi, kad Jūsų nenuilstamas ryžtas ir valia ir toliau ateityje kvies mūsų jaunąją pamainą į panašaus pobūdžio renginius“.
Aš savo ruožtu noriu nuoširdžiai padėkoti Liutaurui Trumpuliui, Andriui Bautroniui, Vytautui Latonui, už profesionalias nuotraukas Rimai Eidukevičiūtei, Romui Eidukevičiui ir visiems išvykos dalyviams, kad padėjote nešti LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS vėliavą ir parodyti svetur, kad yra tokia patriotiška organizacija – LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA.
Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, Lietuvos šaulių sąjungos kūrėjas Stasys Ignatavičius
Rimos Eidukevičiūtės, Romo Eidukevičiaus nuotr.
