Nugaros skausmai dažniausiai vargina jaunus, darbingo amžiaus žmones. Tarp vyresnių nei 60 metų sergamumo kreivė leidžiasi. Susidariusi klaidinga nuomonė, kad šia liga serga žmonės, dirbantys fizinį darbą. Nustatyta, kad ji vienodai išplitusi tarp įvairių profesijų žmonių. Ligos atsiradimą paskatina vibracija, svorių kilnojimas, statiniai-dinaminiai virškrūviai stuburui, peršalimas, nejudrus gyvenimo būdas, ilgalaikis sėdėjimas, emocinė įtampa, netaisyklinga laikysena, gausus alkoholio vartojimas, rūkymas. Turi įtakos genetiniai faktoriai, stuburo kraujagyslių anomalijos, imuninės sistemos deficitas, endokrininės, medžiagų apykaitos sutrikimai. Vyrai serga 1,5-3 kartus dažniau negu moterys.
Nugaros skausmas gali būti įvairių vidaus organų ligų atspindys. Tai - kasos, žarnyno ligos, pilvo srities aortos aneurizma, ginekologinės, urologinės, psichogeninės ligos. Tačiau dažniausiai skausmo priežastis susijusi su stuburo pažeidimais. Tai - stuburo išvaržos, slankstelių pasislinkimas, stuburo kanalo susiaurėjimas, slankstelių nestabilumas, augliai, stuburo traumos, herpes zoster virusas, uždegiminės ligos, tarpslankstelinių sąnarių ar jų kapsulės pažeidimas, stuburo raiščių patempimas, stuburo raumenų pakitimai, nervų pažeidimai.
Gydymo principai
Ūminiu ligos periodu, kai skausmas labai intensyvus, tausojant stuburą rekomenduojama skaudamos stuburo dalies imobilizacija ir lovos režimas, skiriamas ne ilgiau kaip 2-3 dienas. Jei pažeista kaklinė stuburo dalis, po gulinčio ligonio galva padedama plokščia pagalvėlė, o po kaklu – volelis. Visiškas nejudrumas nepageidautinas. Skiriama skausmą mažinančių vaistų. Labai veiksminga skausmą malšinančia priemone laikomas gydymas adatomis (akupunktūra) ir elektrinė neurostimuliacija (TENS). Per visą gydymo laikotarpį turi būti atliekami fiziniai pratimai, skiriant didelį dėmesį nugaros raumenų stiprinimui.
Praėjus paūmėjimui, tęsiamas gydymas akupunktūra, masažas, tempimas (taip gydant padidėja tarpas tarp stuburo slankstelių, sumažėja nervų šaknelių spaudimas, pagerėja sutrikusi kraujotaka). Taikoma ir manualinė terapija. Ja normalizuojama stuburo slankstelių, smulkių sąnarėlių padėtis.
Žurnalas „British Medical Journal“ praneša, jog esant apatinės nugaros dalies skausmams akupunktūra, taikoma kartu su tradiciniais gydymo metodais, suteikia ilgalaikį gydomąjį poveikį. Tokią išvadą padarė Jorko universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus su 241 pacientu, kenčiančiu dėl nuolatinių skausmų apatinėje nugaros dalyje.
Dalis pacientų buvo gydomi tradiciniais metodais (medikamentais, fizioterapija, gydomąja mankšta), kitai daliai pacientų, greta tradicinio gydymo, buvo skirtas mėnesio trukmės akupunktūros kursas (12 seansų). Prieš gydymą, taip pat praėjus 3, 12 ir 24 mėnesiams, pacientai specialiose lentelėse vertino skausmų intensyvumą, žymėjo skausmą malšinančių preparatų vartojimo dažnį ir balais reiškė savo nuomonę dėl gydymo.
Pasak Britanijos mokslininkų, praėjus 3 gydymo mėnesiams, rezultatai tarp abiejų pacientų grupių buvo beveik vienodi. Praėjus 12 mėnesių, akupunktūros kurso efektyvumas tapo labiau pastebimas - šios grupės pacientai žymiai rečiau skundėsi skausmais. Tačiau dar didesnis skirtumas išryškėjo po gydymo praslinkus 24 mėnesiams: akupunktūra gydytų pacientų nugaros skausmai buvo retesni ir silpnesni, mažiau reikėjo skausmą malšinančių medikamentų.
Kaip išvengti juosmens skausmo?
Geriausia profilaktinė juosmens skausmo priemonė - kiekvieną rytą daryti pratimus, skirtus juosmens zonai. Atliekant fizinį darbą svarbu, kad nugara nebūtų sulenkta, kad stuburas tvirtai remtųsi į dubenį. Tokioje padėtyje tarpslanksteliniai diskai spaudžiami iš visų pusių vienodai ir nesideformuoja.
Būtina įsidėmėti, kad negerai ilgą laiką būti vienoje pozoje. Tad ilgiau dirbant su kompiuteriu ar važiuojant automobiliu reikia keisti padėtį, daryti pertraukėles, jų metu lengvai pamankštinti rankas, kaklą, liemenį, kojas. Moterims nerekomenduojama dažnai avėti aukštakulnius batelius, nes tuomet stuburas apatinėje nugaros dalyje per daug perkraunamas ir išlinksta į priekį. Verta dažniau apsilankyti baseine.
Reikia vengti:
• Staigių judesių.
• Didelio fizinio krūvio.
• Ilgalaikio sėdėjimo viena poza.
• Ilgalaikio (be pertraukos) važiavimo automobiliu.
• Skersvėjų, peršalimų.
• Darbo drėgnose, šaltose patalpose.
• Nesėdėti ant šaltos žemės, smėlio ar betoninės dangos.
• Antsvorio, rūkyti.
Dr. Vadimas Dechtiaris, tel. (847)724-1777. Kalbame lietuviškai.
