Įprastai rudenį padaugėja besiskundžiančių suprastėjusia sveikata ir kamuojamų įvairiausių negalavimų – nuo peršalimo iki sinusito. Vaistininkė Greta Šimkė akcentuoja to priežastis ir išskiria būdus, kurie leidžia tinkamai pasirūpinti imuniteto stiprinimu.

„Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose, prasčiau ventiliuojamose patalpose – jose susidaro puikios sąlygos oro lašeliniu būdu plisti virusams ir bakterijoms. Žema oro temperatūra, šaltas vėjas, lietus ar sniegas taip pat didina tikimybę susirgti, jeigu nesame užsigrūdinę. Stiprus imunitetas yra atsparus jį veikiantiems išorės veiksniams ir geba susidoroti su užkrečiamų ligų sukėlėjais (patogenais), todėl šiuo metų laiku būtina pasirūpinti savo nematomu organizmo skydu“, – pasakoja vaistininkė.

Kaip stiprinti imunitetą?

Šimkė akcentuoja, kad imunitetą reikia stiprinti visus metus ir išskiria būdus, kurie padės tai padaryti šaltuoju laikotarpiu:

būkite fiziškai aktyvūs – taip ne tik stiprinsite imuninę sistemą, bet ir emocinę būklę bei gerinsite miego kokybę;

grūdinkitės – tai sumažins organizmo jautrumą aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, temperatūrų pokyčiams;

pasirūpinkite kokybišku nakties miegu – jo metu organizmas „persikrauna“ ir atstato jėgas;

„Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, miegant mažiau nei 6 valandas per parą, tikimybė susirgti peršalimo ligomis išauga keturis kartus“, – įspėja vaistininkė.

kuo daugiau laiko praleiskite gryname ore – taip padidinsite deguonies kiekį organizme ir baltųjų kraujo kūnelių, itin reikalingų imunitetui, efektyvumą;

atsisakykite žalingų įpročių – alkoholis ir nikotinas eikvoja imuninės sistemos resursus;

pasirūpinkite subalansuota ir įvairia mityba – vartokite kuo mažiau perdirbtų produktų, keiskite juos ekologiškais, taip pat į racioną įtraukite daugiau daržovių, vaisių, geros kokybės mėsos, žuvies ir t.t.

„Visavertė mityba leidžia praturtinti organizmą reikiamais vitaminais ir mineralais, kurie formuoja stiprų imunitetą. Yra nustatyta, kad imuninei sistemai reikia daugelio specifinių mikroelementų – A, D, C, E, B grupės vitaminų, folio rūgšties, cinko, geležies, vario ir seleno, kurie atlieka gyvybiškai svarbų, dažnai sinergetinį vaidmenį kiekviename imuninio atsako etape“, – aiškina G. Šimkė.

jeigu reikia, į pagalbą pasitelkite maisto papildus;

„Šaltuoju metų laiku dažnam nepavyksta užsitikrinti reikiamos vitaminų ir mineralų paros normos dėl „skurdesnės“ mitybos, todėl organizmas jaučia jų stoką. Šį trūkumą kompensuoti pavyks vartojant maisto papildus, kurie yra praturtinti imunitetui svarbiais vitaminais ir mineralais. Tačiau prieš juos įsigyjant, būtų pravartu atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, kurie nustatytų konkrečių vitaminų ir mineralų stoką organizme“, – pataria vaistininkė.

mąstykite pozityviai – teigiamos emocijos ir mintys turi įtakos mūsų gerai fizinei būklei.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis vitaminų ir mineralų preparatus?

Šimkės teigimu, jeigu organizmui trūksta vieno – dviejų vitaminų arba mineralų, reikėtų rinktis preparatus, kurių sudėtyje ne daugiau kaip 4 veikliosios medžiagos.

„Jeigu preparatų sudėtyje yra vos kelios veikliosios medžiagos, jų koncentracija yra gerokai didesnė nei kompleksuose su 20 komponentų. Pavyzdžiui, vos iš 3 B grupės vitaminų sudarytas preparatas pasižymės stipresnėmis jų dozėmis nei tie kompleksai, kurių sudėtyje yra absoliučiai visi B grupės vitaminai. Kuo komplekso sudėtyje mažiau sudedamųjų dalių, tuo didesni jų kiekiai, o tai leis greičiau atstatyti mineralų ir vitaminų trūkumą“, – sako vaistininkė.

Jeigu stipriam imunitetui reikalingų vitaminų ir mineralų organizme yra pakankamai, tačiau norisi organizmą pastiprinti profilaktiškai, puikiai tinka kompleksai, kurių sudėtyje būtų antioksidantų, adaptogenų, bioflavanoidų, kartenoidų, reiši ar šitaki grybų. Taip pat ašvaganda, ežiuolė, propolis, priešpienis ir kitos veikliosios medžiagos. Ji tęsia, jog pasirinktus maisto papildus įprastai reikėtų vartoti bent 3 mėnesius, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas, tačiau dėl vartojimo termino visada geriausia pasikonsultuoti su vaistininku.

Klaidos, galinčios lemti mažesnį preparatų vartojimo veiksmingumą

Vaistininkė išskiria vitaminų ir mineralų preparatų vartojimo klaidas, kurios gali nulemti mažesnį jų veiksmingumą:

Kai kurių vaistų vartojimas kartu su vitaminais. Pavyzdžiui, geriami rūgštingumą reguliuojantys vaistai gali trikdyti vitamino B12 įsisavinimą į organizmą.

Preparatų vartojimas su alkoholiu. Jis gali pagreitinti tablečių ir kapsulių suskaidymą dar iki tol, kol jos pasiekia plonąją žarną, kur turėtų vykti absorbcija. Alkoholis taip pat skatina diurezę, kurios metu suaktyvėja mineralų pasišalinimas iš organizmo su šlapimu.

Preparatų užgėrimas su kava ar greipfruto sultimis. Tai trikdo reikalingų vitaminų ir mineralų įsisavinimo procesą.

Priešingai veikiančių medžiagų (antagonistų) vartojimas kartu. Pavyzdžiui, jeigu vartosite vitaminus E ir K kartu, jie neutralizuos vienas kito poveikį, todėl juos reikėtų vartoti atskirai – vieną ryte, o kitą vakare.

Neteisingas vartojimo laikas. Svarbu žinoti, kokius preparatus geriau vartoti prieš, o kuriuos po valgio. Pavyzdžiui, riebaluose tirpius vitaminus A, D, E, K rekomenduojama vartoti kartu su riebiu maistu.

Prisiminkite, šaltąjį metų sezoną pasitiksite tinkamai, jeigu jūsų imunitetas bus stiprus ir pasiruošęs apsiginti nuo jį neigiamai veikiančių išorės faktorių bei užkrečiamų ligų sukėlėjų. Tai užtikrinti nesunku, tereikia vadovautis vaistininkės patarimais.