Gegužės 3-oji, Pasaulinė spaudos laisvės diena, šiemet ir vėl mums primena, kad daugybėje pasaulio kampelių tokia laisvė praktiškai neegzistuoja. Tai įrodo Pasaulinis spaudos laisvės indeksas, kurį praėjusio mėnesio pabaigoje sudarė organizacija „Reporteriai be sienų“ (Reporters Sans Frontières, RSF).
„Žiniasklaidos nepriklausomybei pavojų tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje kelia visame pasaulyje suaktyvėjęs cenzūros ir žinių kontrolės, propagandos aparato ir ideologijų skleidimo, ypač religinio ekstremizmo, mechanizmų naudojimas“, - pirmadienį išplatintame pranešime skelbia organizacija.
Štai šalys, kuriose ši nepriklausomybė yra ribojama labiausiai.
Rusija
Rusija indekse ir vėl velkasi uodegoje bei užima 148-ąją vietą.
„Pagrindiniai nepriklausomi naujienų šaltiniai buvo arba priglausti po vyriausybės sparneliu, arba ištrinti iš egzistencijos“, - skelbia RSF.
Rusijoje valstybė žiniasklaidą kontroliuoja nuo pat Sovietų Sąjungos laikų, tačiau išpuoliai prieš žurnalistus pastaraisiais metais tapo vis žiauresni. Situaciją iliustruoja disidentiško rusiško leidinio „Novaya Gazeta“ redaktoriaus Igorio Domnikovo užpuolimas ir nužudymas 2002-aisiais, o visai neseniai, kovo mėnesį, grupė reporterių buvo sumušti bandydami patekti į Čečėniją.
Tuo tarpu Krymo okupacija dar labiau padidino propagandos kiekį žiniasklaidoje, tvirtina spaudos laisvę stebinti organizacija „Freedom House“.
„Žiniasklaidos šaltiniai yra vis aktyviau įtraukiami į Kremliaus politines pastangas, ir dabar ne tik palaiko vyriausybę skelbdami jai šališkas naujienas, bet ir aktyviai dalyvauja „informaciniame kare“ su savo tariamais priešininkais“, - praėjusiais metais pranešė organizacija.
Turkija
Turkija indekse rikiuojasi 151-oje vietoje. Šalies pareigūnai jau yra nuteisę daugiau kaip 1 000 žurnalistų už „prezidento įžeidimą“, o suėmę daugiau nei 100 kitų, skelbia RSF.
Štai pavyzdys, kaip Turkijos policija elgiasi su žurnalistais: spalio mėnesį, likus dienai iki rinkimų, jie atliko reidą vienos žiniasklaidos grupės, pagarsėjusios savo opozicija prezidentui Tayyipui Recepui Erdoganui, biuruose. Reidas buvo „susijęs su įtariamu terorizmo finansavimu ir teroristine propaganda“, tvirtino vyriausybė. Panašūs reidai taip pat smarkiai paveikė kurdiškose šalies vietose dirbančių žurnalistų darbą. Valdžia neretai vadina juos „teroristais“.
„Žurnalistai yra persekiojami, daugybė jų buvo apkaltinti „įžeidę prezidentą“, o internetas yra sistemingai cenzūruojamas, - savo ataskaitoje rašo RSF. – Situacija regione – karas Sirijoje bei Turkijos ofenzyva prieš PKK kurdus – dar labiau didina spaudimą žiniasklaidai raportuoti tik „tinkamas“ naujienas.“
Egiptas
Egiptas, užimantis 159-ąją vietą sąraše, jau seniai garsėja žurnalistų persekiojimu ir suėmimais. Pasak Žurnalistų apsaugos komiteto, tai yra antra pagal kalinamų žurnalistų skaičių šalis pasaulyje.
„Valdant generolui Abdeliui Fattah el-Sisi, valdžia vykdo taip vadinamą žiniasklaidos „valymą“ ir raganų medžioklę prieš šiuo metu uždraustą „Musulmonų broliją“, - skelbia RSF.
Policija pirmadienį ir vėl suėmė du žurnalistus per precedento neturintį reidą prieš šalies žurnalistų profsąjungą, skelbia „Al Jazeera“. Keli šio leidinio žurnalistai buvo teisiami ir įkalinti 2014-ųjų vasarą, dėl to, kad neva rėmė „Musulmonų broliją“, kuri Sisi vyriausybės yra laikoma „teroristine organizacija“.
Kinija
Kinija, kur daugybė žurnalistų kiekvieną dieną yra kalinami ir kankinami, indekse užima 176-ąją vietą.
„Draudimas kritikuoti valdžią yra tik vienas iš daugybės, kurių turi laikytis Kinijos žurnalistai, - skelbia RSF. – Tai sustiprina ir taip galingą kovos su spaudos laisve arsenalą, tarp kurio yra ir valstybės saugumo įstatymai bei baudžiamasis kodeksas.“
Šių įstatymų pažeidimai lėmė ilgą eilę suėmimų ir įkalinimų – žurnalistai yra kaltinami nutekinę valstybės paslaptis ar parašę straipsnius, kurie neįtiko vyriausybei. Spaudos laisvė ypač susilpnėjo į valdžią atėjus dabartiniam Kinijos prezidentui Xi Jinpingui.
„Pirma antraštė visada privalo būti apie Xi Jinpingą, o antroji – apie premjerą Li Keqiangą, - „The Guardian“ sakė vienos didžiausios šalies naujienų tarnybos redaktorius. – Jei skaitai vieną naujienų portalą, skaitei juos visus.“
Eritrėja
„Šiuo metu Eritrėjoje yra kalinama mažiausiai 15 žurnalistų; kai kurie jų – vienutėje be teisės bendrauti su išoriniu pasauliu, - skelbia RSF. – Kaip ir visa kita Eritrėjoje, taip ir žiniasklaida čia yra visiškai priklausoma nuo prezidento Issayaso Afeworki užgaidų.“
Ši rytų Afrikos šalis sąraše užima paskutiniąją, 180-ąją, vietą, kurią išlaiko pastaruosius aštuonerius metus.
„Šiuo metu Eritrėjoje yra kalinama mažiausiai 15 žurnalistų; kai kurie jų – vienutėje be teisės bendrauti su išoriniu pasauliu, - skelbia RSF. – Kaip ir visa kita Eritrėjoje, taip ir žiniasklaida čia yra visiškai priklausoma nuo prezidento Issayaso Afeworki užgaidų.“
Eritrėjoje veikia tik valstybės kontroliuojami žiniasklaidos šaltiniai, tokie kaip televizijos kanalas Eri-TV. Eritrėjiečiai taip pat neturi praktiškai jokios prieigos prie išorinės informacijos iš užsienio.
