Socioekonominis sukrėtimas, sekęs po Sovietų Sąjungos žlugimo, taip pat turėjo įtakos to regiono laukinei gamtai, paskelbė mokslininkai.

Didžiųjų žinduolių rūšių Rusijoje tyrimas parodė, kad daugelis jų patyrė staigų savo populiacijų skaičiaus mažėjimą po 1991 m. kolapso. Tyrimo autorių teigimu, dėl to greičiausiai kaltas nevaldomas brakonieriavimas ir laukinės gamtos apsaugos užtikrinimo trūkumas. Žurnale „Conservation Biology“ išspausdintame tyrime jie rašo, jog gamtai tokiu sunkiu metu labai reikėjo tarptautinės pagalbos.

„Mes pasistengėme įrodyti tai, kad nuo 1990-ųjų pradžios, iškart po Sovietų Sąjungos griuvimo, daugelyje Rusijos regionų buvo užfiksuotas staigus ir vienu metu įvykęs laukinių šernų, rudųjų lokių ir briedžių skaičiaus sumažėjimas“, - paaiškino tyrimo bendraautorė Eugenia Bragina iš Viskonsino-Medisono universiteto JAV.

„Visos trys rūšys yra labai skirtingos ir turi skirtingus reikalavimus aplinkos sąlygoms“, - sakė ji, pažymėdama, jog šių gyvūnų nykimas neįvyko dėl kurios nors vienos gyvenamosios aplinkos pokyčių.

„Pavyzdžiui, briedžiams patinka augantys miškai su daug jaunų medelių, kurių lapais jie gali maitintis. Laukiniai šernai ypatingai mėgsta žemdirbių pasėlius, kuriuos žmonės Sovietų Sąjungoje sodindavo būtent šiai rūšiai“, - pasakojo ji.

Dr. Bragina taip pat pastebėjo, kad nepaisant labai skirtingo ekologinio pirmenybės teikimo, visų trijų rūšių atžvilgiu buvo užfiksuotas staigus jų nykimas, kuris sutapo su Sovietų Sąjungos žlugimu. Ji pridėjo, kad dėl to, jog socioekonominio sukrėtimo padariniai buvo juntami visame regione, kiekviena gyvūnų rūšis tai taip pat pajuto skirtingais būdais.

„Laukiniams šernams didžiausią įtaką greičiausiai padarė pasėlių kaip pašaro išnykimas, kadangi medžiotojai nusprendė daugiau nebesėti tų javų“, - teigė mokslininkė.

Tyrėjų grupė taip pat pastebėjo, kad aštuonių didžiųjų Rusijos žinduolių rūšių populiacijos tyrimai 1981-2000 m. laikotarpiu parodė, jog būta vienos išimties.

Dr. Bragina sakė: „Įdomu tai, kad tik vienos gyvūnų grupės tarpe užfiksuotas populiacijos augimas: pilkųjų vilkų. Sovietų Sąjungoje jų populiacija buvo kontroliuojama, buvo skatinama vilkus medžioti – pavyzdžiui, teikiamos nemokamos licencijos kanopinėms rūšims medžioti – bet, savaime suprantama, suirutės metu žmonėms labiau rūpėjo kiti dalykai.“

Ji taip pat pažymėjo, kad tyrėjai įtaria, jog vilkų populiacijos padidėjimas 150 % per dešimtmetį po Sovietų Sąjungos žlugimo greičiausiai turėjo įtakos ir briedžių populiacijos mažėjimui. Remdamasi savo išvadomis, tyrėjų grupė iškėlė hipotezę: „Galimos priežastys dėl populiacijos mažėjimo 1990-aisiais buvo brakonieriavimas ir laukinės gamtos apsaugos užtikrinimo trūkumas.“

Vis dėlto, surinkti duomenys taip pat rodo teigiamus kai kurių rūšių populiacijos pokyčius praėjus dešimtmečiui po Sovietų Sąjungos žlugimo.

„Antra istorijos dalis yra gera žinia, kas yra labai puiku, - sakė dr. Bragina. – Dabar laukinių šernų populiacija Rusijoje yra didesnė nei 1991 m., kai rūšis patyrė maždaug pusės savo populiacijos netekimą. Tai yra labai gerai prisitaikanti rūšis. Taigi, per kelis metus, ji rado naujų maisto šaltinių, kažkokiu būdu sugebėjo išgyventi ir dabar tiesiog klesti.“

Kitos rūšys, tokios kaip stirnos ir rudieji lokiai, taip pat rodo teigiamus atsigavimo ženklus. Tačiau kai kurių kitų žinduolių populiacijos, pavyzdžiui, Eurazinės lūšies, vis dar nyksta. Vis dėlto, tyrėjai pažymi, kad tai yra ilgametė tendencija ir ji neturėtų būti siejama su 1990-ųjų pradžioje šalyje prasidėjusių įvykių socialiniais ir ekonominiais padariniais.

Dr. Braginos teigimu, tyrimas pabrėžė tai, kad staigus sukrėtimas šalies socioekonominei infrastruktūrai gali turėti rimtų padarinių ir tos šalies laukinei gamtai.

„Kai nutinka kažkas panašaus, mes privalome atkreipti dėmesį ir į tai, kas nutiks gamtai, - ragino ji. – Žinoma, kai skurdas išauga taip greitai, kaip Rusijoje 1990-aisiais, žmonėms neužtenka resursų skirti dėmesio laukinės gamtos apsaugai.“

„Manau, būtent tokiu metu tarptautinės aplinkosaugos organizacijos turėtų atkreipti į tai dėmesį ir apsvarstyti būdus, kaip apsaugoti laukinę gamtą. Priešingu atveju, mes galime išvysti, kaip svarbios ir senos rūšys yra pastatomos į didelį pavojų“, - sakė ji.